Lamentations 1
1 Koks vienišas stovi miestas, kuris buvo pilnas žmonių! Jis pasidarė kaip našlė! Jis, kuris buvo didis tarp tautų ir kunigaikštis tarp provincijų, kaip jis tapo duoklės mokėtoju!
2 Jis graudžiai verkia naktį, ir jo ašaros yra ant skruostų; iš visų jo mylėtojų jis neturi nei vieno, kuris jį paguostų; visi jo draugai elgėsi su juo išdavikiškai, jie tapo jo priešai.
3 Juda išėjo į nelaisvę dėl vargo ir dėl sunkios vergijos; ji gyvena tarp pagonių, neranda poilsio; visi jos persekiotojai pasivijo ją tarp siaurų vietų.
4 Gedi Siono keliai, nes niekas neateina į iškilmingas šventes; visi jo vartai ištuštėję; jo kunigai dūsauja, jo mergelės sielvartauja, ir jis apimtas kartėlio.
5 Jo priešininkai yra viršininkai, jo priešai klesti; nes VIEŠPATS jam sukėlė kančias dėl jo nusižengimų daugybės; jo vaikai išėję nelaisvėn priešo akivaizdoje.
6 Ir iš Siono dukters pasitraukė visas jos grožis: jos kunigaikščiai tapo kaip elniai, kurie neranda ganyklos, ir jie ėjo bejėgiai persekiotojo priešakyje.
7 Jeruzalė savo vargo ir savo kančios dienomis atsiminė visa, kas geistina, ką ji turėjo senomis dienomis, kai jos tauta pateko į priešo rankas, ir niekas jai nepadėjo; priešininkai žiūrėjo į ją ir tyčiojosi iš jos sabatų.
8 Jeruzalė sunkiai nusidėjo; todėl ji pašalinta; visi, kurie ją gerbė, ją niekina, nes jie pamatė jos nuogumą; taip, ji dūsauja ir sukasi atgal.
9 Jos nešvarumas yra jos padurkuose; ji neprisiminė apie savo baigtį; todėl ji nuostabiai griuvo; ji neturi guodėjo. O VIEŠPATIE, pažvelk į mano vargą; nes priešas išsiaukštino.
10 Priešininkas ištiesė savo ranką į viską, kas jai geistina; nes ji matė, kaip pagonys įžengė į jos šventovę, kuriems tu įsakei neįeiti į tavąjį susirinkimą.
11 Visa jos tauta dūsauja, jie ieško duonos; jie atidavė tai, kas jiems geistina, už maistą, kad palengvintų sielai; pažiūrėk, o VIEŠPATIE, ir atsižvelk; nes aš tapau niekinga.
12 Ar tai nieko nereiškia jums visiems, einantiems pro šalį? Žiūrėkite ir matykite, ar yra toks skausmas kaip mano skausmas, kurį man sukėlė, kuriuo VIEŠPATS kamavo mane savo smarkaus pykčio dieną.
13 Iš aukštybės jis siuntė ugnį į mano kaulus, ir ji juos įveikė; jis ištiesė tinklą mano kojoms, jis apsuko mane atgal; jis padarė mane apleistą ir visą dieną nusilpusią.
14 Mano nusižengimų jungas pririštas jo ranka; jie supinti ir užkilo man ant sprando; jis sužlugdė mano jėgas, Viešpats mane atidavė į rankas tų, iš kurių nepajėgiu atsikelti.
15 Viešpats mindė po kojomis visus mano galiūnus mano viduje; jis sušaukė prieš mane sambūrį, kad sutriuškintų mano jaunuolius; Viešpats mindė mergelę, Judos dukterį, kaip vyno spaustuve.
16 Dėl to aš verkiu; mano akis, mano akimi teka vanduo, nes toli nuo manęs guodėjas, kuris turi atgaivinti mano sielą; mano vaikai apleisti, nes priešas nugalėjo.
17 Sionas išskečia savo rankas, bet nėra, kas jį paguostų; VIEŠPATS įsakė dėl Jokūbo, kad jo priešininkai būtų aplink jį; Jeruzalė tarp jų yra kaip mėnesinėmis serganti moteris.
18 VIEŠPATS yra teisus; nes aš maištavau prieš jo įsakymą; klausykite, meldžiu jus, visos tautos, ir matykite mano skausmą: mano mergelės ir mano jaunuoliai nuėjo į nelaisvę.
19 Šaukiausi savo meilužius, bet jie apgavo mane; mano kunigai ir mano vyresnieji atidavė dvasią mieste, kol jie ieškojo sau maisto, kad atgaivintų savo sielas.
20 Pažvelk, o VIEŠPATIE, nes aš suspausta; mano viduriai nerimauja; mano širdis apsivertė mano viduje; nes aš labai maištavau; lauke vaikus atima kalavijas, namuose – mirtis.
21 Jie girdėjo, kad aš dūsauju; nėra, kas mane paguostų; visi mano priešai išgirdo apie mano bėdą; jie džiaugiasi, kad tu tai padarei; tu atvesi dieną, kurią pašaukei, ir jiems bus taip, kaip man.
22 Teateina visa jų nedorybė tavo akivaizdon; ir daryk jiems, kaip man padarei už visus mano nusižengimus; nes daug yra mano dūsavimų, ir mano širdis nusilpusi.