1Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Hamutala, duktė Jeremijo iš Libnos.
2Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką buvo daręs Jehojakimas.
3Nes dėl VIEŠPATIES pykčio Jeruzalėje ir Judoje įvyko, kol jis atmetė juos iš savo akivaizdos, kad Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.
4Ir devintaisiais jo karaliavimo metais, dešimtąjį mėnesį, to mėnesio dešimtąją dieną, įvyko, kad atvyko Babilono karalius Nebukadrecaras, jis ir visa jo kariuomenė, prieš Jeruzalę ir prieš ją stovyklavo ir prieš ją aplinkui pastatė fortus.
5Taigi miestas buvo apgultas iki vienuoliktųjų karaliaus Zedekijo metų.
6Ir ketvirtąjį mėnesį, to mėnesio devintąją dieną, mieste buvo toks smarkus badas, kad šalies tautai nebuvo duonos.
7Tada miestas buvo pralaužtas, ir visi karo vyrai pabėgo ir nakčia išėjo iš miesto vartų keliu tarp dviejų sienų, esančių prie karaliaus sodo (na, o chaldėjai buvo šalia miesto aplinkui); ir jie ėjo lygumos keliu.
8Bet chaldėjų kariuomenė persekiojo karalių ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose; ir visa jo kariuomenė buvo nuo jo išsklaidyta.
9Tada jie paėmė karalių ir jį nuvedė aukštyn pas Babilono karalių į Riblą Hamato šalyje; kur jis įvykdė jam teismą.
10Ir Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse; jis nužudė ir visus Judos kunigaikščius Ribloje.
11Tada jis išlupo Zedekijui akis; ir Babilono karalius sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė jį į Babiloną, ir pasodino jį į kalėjimą iki jo mirties dienos.
12Na, o penktąjį mėnesį, to mėnesio dešimtąją dieną, tai buvo devynioliktieji Babilono karaliaus Nebukadrecaro metai, į Jeruzalę atvyko Nebuzar-Adanas, sargybos vadas, kuris tarnavo Babilono karaliui,
13ir sudegino VIEŠPATIES namus ir karaliaus namus; ir visus Jeruzalės namus ir visus didžiūnų namus jis sudegino ugnimi;
14ir visa chaldėjų kariuomenė, buvusi su sargybos vadu, nugriovė visas aplink Jeruzalę esančias sienas.
15Tada sargybos vadas Nebuzar-Adanas išvedė į nelaisvę kai kuriuos tautos vargšus, tautos likutį, išlikusį mieste, persimetėlius, kurie buvo persimetę pas Babilono karalių, ir likusius iš minios.
16Bet sargybos vadas Nebuzar-Adanas kai kuriuos šalies vargšus paliko vynuogininkais ir žemdirbiais.
17Taip pat vario stulpus, buvusius VIEŠPATIES namuose, stovus ir varinę jūrą, esančius VIEŠPATIES namuose, chaldėjai sudaužė ir išgabeno iš jų visą varį į Babiloną.
18Jie pasiėmė ir katilus, semtuvus, žnybtuvus, dubenėlius, šaukštus ir visus varinius indus, kuriais jie tarnaudavo.
19Ir dubenis, indus žarijoms, dubenėlius, katilus, žvakides, šaukštus ir taures; tai, kas buvo iš aukso, kaip auksą, ir tai, kas buvo iš sidabro, kaip sidabrą, pasiėmė sargybos vadas.
20Du stulpus, vieną jūrą ir dvylika varinių jaučių, esančių po stovais, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs VIEŠPATIES namuose; visų šitų indų vario nebuvo įmanoma pasverti.
21O dėl stulpų, vienas stulpas buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, ir jį juosė dvylikos uolekčių apvadas; ir jis buvo keturių pirštų storio; jis buvo tuščiaviduris.
22Ir ant jo buvo varinis kapitelis; vienas kapitelis buvo penkių uolekčių aukščio, su tinklu ir granatais ant kapitelio aplinkui – viskas iš vario. Taip pat antrasis stulpas bei granatai buvo kaip ir šitie.
23Ir buvo devyniasdešimt šeši granatai ant vienos pusės; iš viso ant tinklo aplinkui buvo šimtas granatų.
24Ir sargybos vadas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją ir tris durų sargus;
25iš miesto taipogi jis paėmė ir eunuchą, kuriam buvo pavesti karo vyrai; ir septynis vyrus, iš esančių prie karaliaus asmeniškai, kurie buvo atrasti mieste; ir kariuomenės pagrindinį raštininką, kuris surinkdavo šalies tautą; ir šešiasdešimt vyrų iš šalies tautos, atrastus miesto viduje.
26Taigi sargybos vadas Nebuzar-Adanas juos paėmė ir atvedė pas Babilono karalių į Riblą.
27Ir Babilono karalius juos sumušė ir nužudė Ribloje, Hamato šalyje. Taip Juda buvo išvesta į nelaisvę iš savo šalies.
28Štai tauta, kurią Nebukadrecaras išvedė į nelaisvę: septintaisiais metais tris tūkstančius dvidešimt tris žydus;
29aštuonioliktaisiais Nebukadrecaro metais jis išvedė į nelaisvę iš Jeruzalės aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis;
30dvidešimt trečiaisiais Nebukadrecaro metais sargybos vadas Nebuzar-Adanas išvedė nelaisvėn iš žydų septynis šimtus keturiasdešimt penkis asmenis; iš viso buvo keturi tūkstančiai šeši šimtai asmenų.
31Ir trisdešimt septintaisiais Judos karaliaus Jehojachino nelaisvės metais, dvyliktąjį mėnesį, to mėnesio dvidešimt penktąją dieną įvyko, kad Babilono karalius Evil-Merodachas, pirmaisiais savo karaliavimo metais, pakėlė Judos karaliaus Jehojachino galvą ir jį išvedė iš kalėjimo,
32ir draugiškai kalbėjo su juo, ir pastatė jo sostą aukščiau už sostą karalių, esančių su juo Babilone,
33ir pakeitė jo kalėjimo drabužius; ir jis nuolat valgė duoną jo akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas.
34O dėl jo maisto, iš Babilono karaliaus jam buvo duodamas nuolatinis maistas, kasdienis davinys, iki jo mirties dienos, per visas jo gyvenimo dienas.