Jeremiah 52
1 Zedekijas buvo dvidešimt vienerių metų, kai pradėjo karaliauti, ir jis karaliavo vienuolika metų Jeruzalėje. O jo motinos vardas buvo Hamutala, duktė Jeremijo iš Libnos.
2 Ir jis darė tai, kas buvo pikta VIEŠPATIES akyse, pagal visa tai, ką buvo daręs Jehojakimas.
3 Nes dėl VIEŠPATIES pykčio Jeruzalėje ir Judoje įvyko, kol jis atmetė juos iš savo akivaizdos, kad Zedekijas sukilo prieš Babilono karalių.
4 Ir devintaisiais jo karaliavimo metais, dešimtąjį mėnesį, to mėnesio dešimtąją dieną, įvyko, kad atvyko Babilono karalius Nebukadrecaras, jis ir visa jo kariuomenė, prieš Jeruzalę ir prieš ją stovyklavo ir prieš ją aplinkui pastatė fortus.
5 Taigi miestas buvo apgultas iki vienuoliktųjų karaliaus Zedekijo metų.
6 Ir ketvirtąjį mėnesį, to mėnesio devintąją dieną, mieste buvo toks smarkus badas, kad šalies tautai nebuvo duonos.
7 Tada miestas buvo pralaužtas, ir visi karo vyrai pabėgo ir nakčia išėjo iš miesto vartų keliu tarp dviejų sienų, esančių prie karaliaus sodo (na, o chaldėjai buvo šalia miesto aplinkui); ir jie ėjo lygumos keliu.
8 Bet chaldėjų kariuomenė persekiojo karalių ir pasivijo Zedekiją Jericho lygumose; ir visa jo kariuomenė buvo nuo jo išsklaidyta.
9 Tada jie paėmė karalių ir jį nuvedė aukštyn pas Babilono karalių į Riblą Hamato šalyje; kur jis įvykdė jam teismą.
10 Ir Babilono karalius nužudė Zedekijo sūnus jo akyse; jis nužudė ir visus Judos kunigaikščius Ribloje.
11 Tada jis išlupo Zedekijui akis; ir Babilono karalius sukaustė jį grandinėmis ir nuvedė jį į Babiloną, ir pasodino jį į kalėjimą iki jo mirties dienos.
12 Na, o penktąjį mėnesį, to mėnesio dešimtąją dieną, tai buvo devynioliktieji Babilono karaliaus Nebukadrecaro metai, į Jeruzalę atvyko Nebuzar-Adanas, sargybos vadas, kuris tarnavo Babilono karaliui,
13 ir sudegino VIEŠPATIES namus ir karaliaus namus; ir visus Jeruzalės namus ir visus didžiūnų namus jis sudegino ugnimi;
14 ir visa chaldėjų kariuomenė, buvusi su sargybos vadu, nugriovė visas aplink Jeruzalę esančias sienas.
15 Tada sargybos vadas Nebuzar-Adanas išvedė į nelaisvę kai kuriuos tautos vargšus, tautos likutį, išlikusį mieste, persimetėlius, kurie buvo persimetę pas Babilono karalių, ir likusius iš minios.
16 Bet sargybos vadas Nebuzar-Adanas kai kuriuos šalies vargšus paliko vynuogininkais ir žemdirbiais.
17 Taip pat vario stulpus, buvusius VIEŠPATIES namuose, stovus ir varinę jūrą, esančius VIEŠPATIES namuose, chaldėjai sudaužė ir išgabeno iš jų visą varį į Babiloną.
18 Jie pasiėmė ir katilus, semtuvus, žnybtuvus, dubenėlius, šaukštus ir visus varinius indus, kuriais jie tarnaudavo.
19 Ir dubenis, indus žarijoms, dubenėlius, katilus, žvakides, šaukštus ir taures; tai, kas buvo iš aukso, kaip auksą, ir tai, kas buvo iš sidabro, kaip sidabrą, pasiėmė sargybos vadas.
20 Du stulpus, vieną jūrą ir dvylika varinių jaučių, esančių po stovais, kuriuos karalius Saliamonas buvo padaręs VIEŠPATIES namuose; visų šitų indų vario nebuvo įmanoma pasverti.
21 O dėl stulpų, vienas stulpas buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, ir jį juosė dvylikos uolekčių apvadas; ir jis buvo keturių pirštų storio; jis buvo tuščiaviduris.
22 Ir ant jo buvo varinis kapitelis; vienas kapitelis buvo penkių uolekčių aukščio, su tinklu ir granatais ant kapitelio aplinkui – viskas iš vario. Taip pat antrasis stulpas bei granatai buvo kaip ir šitie.
23 Ir buvo devyniasdešimt šeši granatai ant vienos pusės; iš viso ant tinklo aplinkui buvo šimtas granatų.
24 Ir sargybos vadas paėmė vyriausiąjį kunigą Serają, antrąjį kunigą Sofoniją ir tris durų sargus;
25 iš miesto taipogi jis paėmė ir eunuchą, kuriam buvo pavesti karo vyrai; ir septynis vyrus, iš esančių prie karaliaus asmeniškai, kurie buvo atrasti mieste; ir kariuomenės pagrindinį raštininką, kuris surinkdavo šalies tautą; ir šešiasdešimt vyrų iš šalies tautos, atrastus miesto viduje.
26 Taigi sargybos vadas Nebuzar-Adanas juos paėmė ir atvedė pas Babilono karalių į Riblą.
27 Ir Babilono karalius juos sumušė ir nužudė Ribloje, Hamato šalyje. Taip Juda buvo išvesta į nelaisvę iš savo šalies.
28 Štai tauta, kurią Nebukadrecaras išvedė į nelaisvę: septintaisiais metais tris tūkstančius dvidešimt tris žydus;
29 aštuonioliktaisiais Nebukadrecaro metais jis išvedė į nelaisvę iš Jeruzalės aštuonis šimtus trisdešimt du asmenis;
30 dvidešimt trečiaisiais Nebukadrecaro metais sargybos vadas Nebuzar-Adanas išvedė nelaisvėn iš žydų septynis šimtus keturiasdešimt penkis asmenis; iš viso buvo keturi tūkstančiai šeši šimtai asmenų.
31 Ir trisdešimt septintaisiais Judos karaliaus Jehojachino nelaisvės metais, dvyliktąjį mėnesį, to mėnesio dvidešimt penktąją dieną įvyko, kad Babilono karalius Evil-Merodachas, pirmaisiais savo karaliavimo metais, pakėlė Judos karaliaus Jehojachino galvą ir jį išvedė iš kalėjimo,
32 ir draugiškai kalbėjo su juo, ir pastatė jo sostą aukščiau už sostą karalių, esančių su juo Babilone,
33 ir pakeitė jo kalėjimo drabužius; ir jis nuolat valgė duoną jo akivaizdoje per visas savo gyvenimo dienas.
34 O dėl jo maisto, iš Babilono karaliaus jam buvo duodamas nuolatinis maistas, kasdienis davinys, iki jo mirties dienos, per visas jo gyvenimo dienas.