Jeremiah 51
1 Taip sako VIEŠPATS: „Štai prieš Babiloną ir prieš gyvenančius tarp tų, kurie sukyla prieš mane, aš sukelsiu naikinantį vėją;
2 ir aš siųsiu į Babiloną vėtytojus, kurie jį vėtys ir ištuštins jo šalį; nes bėdos dieną jie bus prieš jį iš visų pusių.
3 Tegul lankininkas įtempia savo lanką prieš tą, kuris įtempia, ir prieš pakylantįjį su savo šarvais; ir nesigailėkite jo jaunuolių, visiškai sunaikinkite visą jo kariuomenę.
4 Taip užmuštieji kris chaldėjų šalyje, perdurtieji jos gatvėse.
5 Nes nei Izraelis, nei Juda nebuvo palikti savo Dievo, kariuomenių VIEŠPATIES; nors jų šalis buvo pripildyta nuodėmių prieš Izraelio Šventąjį.
6 Bėkite iš Babilono vidaus ir kiekvienas gelbėkite savo sielą; nebūkite iškirsti dėl jo neteisybės; nes tai VIEŠPATIES keršto metas; jis atmokės jam atlygiu.
7 Babilonas buvo VIEŠPATIES rankoje auksinė taurė, nugirdžiusi visą žemę; tautos gėrė jo vyno; todėl tautos pamišo.
8 Babilonas staiga kritęs ir sunaikintas; kaukite dėl jo; paimkite balzamo jo skausmui, gal jis pagis.
9 Mes norėjome pagydyti Babiloną, bet jis nepagijo; palikite jį ir eikime kiekvienas į savo kraštą; nes jo teismas siekia iki dangaus ir pakilo iki padangės.
10 VIEŠPATS išvedė mūsų teisumą; ateikite ir skelbkime Sione VIEŠPATIES, mūsų Dievo, darbą.
11 Nublizginkite strėles, surinkite skydus; VIEŠPATS sukėlė medų karalių dvasią; nes jo sumanymas yra prieš Babiloną, kad jį sunaikintų; nes tai VIEŠPATIES kerštas, jo šventyklos kerštas.
12 Iškelkite vėliavą ant Babilono sienų, sustiprinkite sargybą, pastatykite sargybinius, paruoškite pasalas; nes VIEŠPATS ir sumanė, ir padarė tai, ką jis kalbėjo prieš Babilono gyventojus.
13 Tu, kuris gyveni ant daugybės vandenų, gausus lobiais, atėjo tavo galas ir tavo godumo saikas.
14 Kariuomenių VIEŠPATS prisiekė savimi, sakydamas: ‘Tikrai aš pripildysiu tave žmonėmis kaip vikšrais; ir jie pakels prieš tave šauksmą’.
15 Jis padarė žemę savo jėga, jis įtvirtino pasaulį savo išmintimi ir savo supratimu ištiesė dangų.
16 Kai jis ištaria savo balsą, tuomet vandenų daugybė yra danguose; ir jis pakelia garus nuo žemės pakraščių; jis padaro žaibus su lietumi ir išveda vėją iš savo lobynų.
17 Kiekvienas žmogus neprotingas savo pažinimu; kiekvienas liejikas sugėdintas dėl raižyto atvaizdo; nes jo nulietas atvaizdas melagystė, ir nėra juose kvapo.
18 Jie yra tuštybė, paklydimų darbas; jų aplankymo metu jie pražus.
19 Jokūbo dalis ne tokia kaip jie; nes jis yra visų dalykų formuotojas; o Izraelis – jo paveldo lazda; kariuomenių VIEŠPATS yra jo vardas.
20 Tu esi mano kovos kirvis, karo ginklas; nes tavimi aš sutrupinsiu tautas ir tavimi sunaikinsiu karalystes;
21 tavimi sutrupinsiu žirgą ir jo raitelį; tavimi sutrupinsiu vežimą ir jo važnyčiotoją;
22 taipogi tavimi sutrupinsiu vyrą ir moterį; tavimi sutrupinsiu seną ir jauną; tavimi sutrupinsiu jaunuolį ir mergaitę;
23 tavimi sutrupinsiu ganytoją ir jo kaimenę; tavimi sutrupinsiu artoją ir jo jaučių jungą; ir tavimi sutrupinsiu vadus ir valdovus.
24 Ir aš atlyginsiu Babilonui ir visiems Chaldėjos gyventojams už visą jų piktybę, kurią jie padarė Sione, jūsų akyse, – sako VIEŠPATS.
25 – Štai aš prieš tave, o naikinantis kalne, kuris naikini visą žemę, – sako VIEŠPATS; aš ištiesiu savo ranką į tave ir nuritinsiu tave nuo uolų, ir padarysiu tave sudegusiu kalnu.
26 Ir jie neims iš tavęs akmens kertei nei akmens pamatams; bet tu būsi apleista per amžius, – sako VIEŠPATS.
27 – Iškelkite vėliavą šalyje, pūskite trimitą tarp tautų, paruoškite prieš jį tautas, sušaukite prieš jį Ararato, Minio ir Aškenazo karalystes; paskirkite prieš jį vadą; atveskite aukštyn žirgus kaip šeriuotus vikšrus.
28 Paruoškite prieš jį tautas su medų karaliais, jų vadais ir visais jų valdovais bei visa jų valdoma šalimi.
29 Šalis drebės ir sielvartaus; nes bus įvykdytas kiekvienas VIEŠPATIES sumanymas prieš Babiloną, kad padarytų Babilono šalį tuščią, be gyventojų.
30 Babilono galiūnai liovėsi kovoję, jie pasiliko savo tvirtovėse; išseko jų jėgos; jie tapo kaip moterys; sudegino jo gyvenvietes, sulaužyti jo skląsčiai.
31 Vienas bėgikas bėgs pasitikti kitą, vienas pasiuntinys bėgs pasitikti kitą, kad praneštų Babilono karaliui, kad jo miestas paimtas viename šone,
32 kad praėjimai užkirsti, nendrynai sudeginti ugnimi, ir karo vyrai išsigandę.
33 Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Babilono duktė yra kaip klojimas, laikas ją kulti; dar trumpai, ir ateis jos derliaus metas’.
34 ‘Suėdė mane, sutraiškė mane Babilono karalius Nebukadrecaras, jis mane padarė tuščiu indu, prarijo mane kaip slibinas, pripildė savo pilvą mano skanumynais, jis mane išvarė.
35 Man ir mano kūnui padarytas smurtas tebūna ant Babilono, – sakys Siono gyventojas; – ir mano kraujas – ant Chaldėjos gyventojų’, – sakys Jeruzalė“.
36 Todėl taip sako VIEŠPATS: „Štai aš ginsiu tavo bylą ir atkeršysiu už tave; aš išdžiovinsiu jo jūrą ir išdžiovinsiu jo šaltinius.
37 Ir Babilonas pavirs krūvomis, slibinų gyvenviete, nuostaba ir švilpimu, be gyventojų.
38 Jie kartu riaumos kaip liūtai, staugs kaip liūtų jaunikliai.
39 Jų įkarštyje paruošiu jų puotas ir juos nugirdysiu, kad jie pralinksmėtų ir užmigtų amžinu miegu ir nebenubustų, – sako VIEŠPATS.
40 – Aš juos nuvesiu žemyn paskerdimui kaip avinėlius, kaip avinus su ožiais.
41 Kaip paimtas Šešachas! Ir kaip užkluptas visos žemės gyrius! Kaip Babilonas tapo nuostaba tarp tautų!
42 Pakilo jūra ant Babilono; jis apdengtas jos bangų daugybe.
43 Jo miestai yra dykynė, sausa žemė ir dykuma, šalis, kurioje joks žmogus negyvena nei joks žmogaus sūnus per ją neina.
44 Aš nubausiu Belį Babilone ir ištrauksiu iš jo burnos tai, ką jis prarijo; ir tautos nebeplauks pas jį kartu; taip, Babilono siena sugrius.
45 Išeikite iš jo tarpo, mano tauta, ir gelbėkite kiekvienas savo sielą nuo smarkaus VIEŠPATIES pykčio.
46 Ir kad nenusilptų jūsų širdis ir jūs nebijotumėte gando, kuris girdėsis šalyje; gandas ateis vienais metais, o paskui gandas ateis kitais metais, ir smurtas šalyje, valdovas prieš valdovą.
47 Todėl štai ateina dienos, kai aš įvykdysiu teismą raižytiems Babilono atvaizdams; visa jo šalis susigės, ir visi jo užmuštieji kris jo viduje.
48 Tada dangus ir žemė, ir visa, kas yra juose, giedos dėl Babilono; nes iš šiaurės ant jo ateis grobikai, – sako VIEŠPATS.
49 Kaip Babilonas išvartė Izraelio užmuštuosius, taip ir Babilone kris visos žemės užmuštieji.
50 Jūs, išsigelbėjusieji iš kalavijo, išeikite, nestovėkite; atsiminkite iš toli VIEŠPATĮ, ir Jeruzalė teateina jums į širdį.
51 Mes susigėdę, nes išgirdome priekaištą; gėda apdengė mūsų veidus; nes svetimšaliai įėjo į VIEŠPATIES namų šventoves.
52 Todėl štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kai aš įvykdysiu teismą jo raižytiems atvaizdams; ir visoje jo šalyje dejuos sužeistieji.
53 Nors Babilonas pakiltų į dangų ir nors sustiprintų savo stiprybės aukštumą, tačiau nuo manęs pas jį ateis plėšikai, – sako VIEŠPATS.
54 Šauksmo garsas ateina iš Babilono ir didelis sunaikinimas iš chaldėjų šalies;
55 nes VIEŠPATS apiplėšė Babiloną ir iš jo išnaikino stiprų balsą; kai jo bangos ūžia kaip dideli vandenys, prabyla jų balso ūžesys;
56 kadangi ant jo atėjo plėšikas, būtent ant Babilono, ir jo galiūnai paimti, sulaužyti visi jų lankai; nes VIEŠPATS, atpildo Dievas, tikrai atmokės.
57 Ir aš nugirdysiu jo kunigaikščius, jo išminčius, jo vadus, jo valdovus ir jo galiūnus; ir jie miegos amžinu miegu ir nebepabus“, – sako Karalius, kurio vardas yra kariuomenių VIEŠPATS.
58 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: „Babilono plačiosios sienos bus visiškai nugriautos ir jo aukštieji vartai bus sudeginti ugnimi; tautos triūs veltui ir žmonės užsidegę, ir jie nuvargs“.
59 Žodis, kurį pranašas Jeremijas įsakė Maasėjo sūnaus Nerijo sūnui Serajai, kai jis ėjo su Judos karaliumi Zedekiju į Babiloną ketvirtaisiais jo karaliavimo metais. O šis Seraja buvo ramus kunigaikštis.
60 Taigi Jeremijas užrašė į knygą visą nelaimę, kuri turės ateiti ant Babilono, – visus šituos žodžius, kurie yra užrašyti prieš Babiloną.
61 Ir Jeremijas tarė Serajai: „Kai atvyksi į Babiloną, pamatysi ir perskaitysi visus šituos žodžius,
62 tuomet sakyk: ‘O VIEŠPATIE, tu kalbėjai prieš šią vietą, kad ją iškirstum, kad nieko joje nebeliktų, nei žmogaus, nei gyvulio, bet kad ji būtų amžina dykyne’.
63 Ir bus, kai baigsi skaityti šitą knygą, pririšk prie jos akmenį ir įmesk ją į Eufrato vidurį;
64 ir sakyk: ‘Taip nuskęs Babilonas ir nebeiškils iš nelaimės, kurią aš jam užleisiu; ir jie nuvargs’“. Iki čia Jeremijo žodžiai.