Jeremiah 50
1 Žodis, kurį VIEŠPATS kalbėjo prieš Babiloną, prieš chaldėjų šalį, per pranašą Jeremiją.
2 „Praneškite tarp tautų, skelbkite ir iškelkite vėliavą; skelbkite ir nenuslėpkite; sakykite: Babilonas paimtas, Belis sugėdintas, Merodachas sutriuškintas; jo stabai sugėdinti, jo atvaizdai sutrupinti.
3 Nes iš šiaurės prieš jį atkyla tauta, kuri pavers jo šalį dykyne, ir niekas joje negyvens; tiek žmonės, tiek gyvuliai pasitrauks ir išeis.
4 Tomis dienomis ir tuo metu, – sako VIEŠPATS, – ateis Izraelio vaikai, jie ir Judos vaikai drauge, eidami ir verkdami; jie eis ir ieškos VIEŠPATIES, savo Dievo.
5 Jie klaus kelio į Sioną, savo veidais į jo pusę, sakydami: ‘Ateikite, prisijunkime prie VIEŠPATIES amžina sandora, kuri nebus pamiršta’.
6 Mano tauta buvo pražuvusios avys; jų ganytojai jas paklaidino, jas nuvedė šalin į kalnus; jos vaikščiojo nuo kalno į kalvą, jos pamiršo savo poilsio vietą.
7 Visi, kas tik jas užtiko, jas rijo; ir jų priešininkai sakė: ‘Mes nenusikalstame, nes jos nusidėjo prieš VIEŠPATĮ, teisingumo buveinę, būtent VIEŠPATĮ, savo tėvų viltį’.
8 Pasišalinkite iš Babilono tarpo, išeikite iš chaldėjų šalies ir būkite kaip ožiai kaimenių priešakyje.
9 Nes štai aš pakelsiu ir atvesiu aukštyn prieš Babiloną didelių tautų sambūrį iš šiaurės šalies; ir jos išsirikiuos prieš jį; iš ten jis bus paimtas; jų strėlės bus kaip įgudusio galiūno; nei viena nesugrįš tuščiomis.
10 Ir Chaldėja bus apiplėšta; visi, kurie ją plėš, pasitenkins, – sako VIEŠPATS.
11 – Kadangi jūs buvote linksmi, kadangi džiaugėtės, jūs, mano paveldo naikintojai, kadangi nutukote kaip telyčia nuo žolės ir baubiate kaip buliai;
12 jūsų motina bus labai sugluminta, jus pagimdžiusioji bus sugėdinta; štai paskutinioji iš tautų bus tyrlaukis, sausa žemė ir dykuma.
13 Dėl VIEŠPATIES rūstybės ji bus negyvenama, bet bus visiškai tuščia; visi, praeinantys pro Babiloną, bus apstulbinti ir švilps dėl visų jo rykščių.
14 Išsirikiuokite prieš Babiloną aplinkui; visi sulenkiantys lanką, šáukite į jį, negailėkite strėlių; nes jis nusidėjo prieš VIEŠPATĮ.
15 Šūkaukite prieš jį aplinkui; jis padavė savo ranką; nuvirto jo pamatai, sugriautos jo sienos; nes tai VIEŠPATIES kerštas; atkeršykite jam; kaip jis darė, taip jam darykite.
16 Iškirskite iš Babilono sėjėją ir tą, kuris valdo pjautuvą pjūties metu; dėl engiančiojo kalavijo baimės kiekvienas gręšis į savo tautą ir kiekvienas bėgs į savo paties šalį.
17 Izraelis – išsklaidytos avys; liūtai jį nuvijo; pirmasis jį rijo Asirijos karalius; o paskutinis, šitas Babilono karalius Nebukadrecaras, sulaužė jo kaulus.
18 Todėl taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: Štai aš nubausiu Babilono karalių ir jo šalį, kaip nubaudžiau Asirijos karalių.
19 Ir aš parvesiu Izraelį į jo buveinę, ir jis ganysis Karmelyje ir Bašane, ir jo siela pasisotins Efraimo kalne bei Gileade.
20 Tomis dienomis ir tuo metu, – sako VIEŠPATS, – bus ieškoma Izraelio neteisybės, bet jos nebus, ir Judos nuodėmių, bet jų neras; nes aš atleisiu tiems, kuriuos išsaugosiu.
21 Eik aukštyn prieš Merataimo šalį, prieš ją ir prieš Pekodo gyventojus; niokok ir visiškai sunaikink paskui juos, – sako VIEŠPATS, – ir daryk pagal visa tai, ką tau įsakiau.
22 Šalyje garsas mūšio ir didelio sunaikinimo.
23 Kaip sutrupintas ir sudaužytas visos žemės kūjis! Kaip Babilonas tapo dykyne tarp tautų!
24 Tau padėjau spąstus, ir tu esi pagautas, o Babilone, bet tu nežinojai; tu surastas ir sugautas, nes kovojai prieš VIEŠPATĮ.
25 VIEŠPATS atidarė savo ginklų sandėlį ir išnešė savo pasipiktinimo ginklus; nes tai Viešpaties, kariuomenių DIEVO, darbas chaldėjų šalyje.
26 Ateikite prieš jį nuo tolimiausių ribų, atidarykite jo sandėlius; supilkite jį kaip krūvas ir visiškai jį sunaikinkite; nieko iš jo tenepalieka.
27 Užmuškite visus jo jaučius; tegul jie eina žemyn į paskerdimą; vargas jiems! Nes atėjo jų diena, jų aplankymo metas.
28 Balsas pabėgėlių ir ištrūkėlių iš Babilono šalies, kad paskelbtų Sione VIEŠPATIES, mūsų Dievo, kerštą, jo šventyklos kerštą.
29 Sušaukite prieš Babiloną lankininkus; visi, kurie įtempiate lanką, stovyklaukite prieš jį aplinkui; niekas iš jo teneištrūksta; atmokėkite jam pagal jo darbus; darykite jam pagal visa tai, ką jis darė; nes jis buvo išdidus prieš VIEŠPATĮ, prieš Izraelio Šventąjį.
30 Todėl jo jaunuoliai kris gatvėse, ir visi jo karo vyrai bus iškirsti tą dieną, – sako VIEŠPATS.
31 – Štai aš esu prieš tave, tu išdidžiausiasis, – sako Viešpats, kariuomenių DIEVAS; – nes atėjo tavo diena, metas, kad tave aplankyčiau.
32 Ir išdidžiausiasis suklups ir kris, ir nei vienas jo nepakels; ir aš užkursiu ugnį jo miestuose, ir ji surys viską aplinkui jį“.
33 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: „Izraelio vaikai engiami drauge su Judos vaikais; ir visi, kurie juos paėmė į nelaisvę, tvirtai juos laiko; jie atsisako juos paleisti.
34 Jų Atpirkėjas yra stiprus; kariuomenių VIEŠPATS yra jo vardas; jis pilnai apgins jų bylą, kad suteiktų poilsį šaliai ir sukeltų nerimą Babilono gyventojams.
35 Kalavijas yra ant chaldėjų, – sako VIEŠPATS, – ant Babilono gyventojų, ant jo kunigaikščių ir ant jo išmintingųjų.
36 Kalavijas ant melagių; ir jie sukvailės; kalavijas ant jo galiūnų; ir jie sunerims.
37 Kalavijas ant jų žirgų, ant jų vežimų ir ant visų maišytų tautų, esančių jo tarpe; ir jie taps kaip moterys; kalavijas ant jo lobių; ir jie bus apiplėšti.
38 Sausra ant jo vandenų; ir jie išdžius; nes tai raižytų atvaizdų šalis, ir nuo savo stabų jie pamišę.
39 Todėl ten gyvens laukiniai dykumų žvėrys su laukiniais salų žvėrimis, ir pelėdos ten gyvens; ir jis nebebus apgyvendintas per amžius; ir niekas jame negyvens per kartų kartas.
40 Kaip Dievas sugriovė Sodomą bei Gomorą ir jų kaimyninius miestus, – sako VIEŠPATS; – taip joks žmogus ten nebepasiliks ir joks žmogaus sūnus jame nebegyvens.
41 Štai iš šiaurės ateis tauta, didžiulė tauta, ir daug karalių pakils nuo žemės pakraščių.
42 Jie laikys lanką ir ietį; jie žiaurūs ir nerodys gailestingumo; jų balsas ūžia kaip jūra, ir jie joja ant žirgų, visi išsirikiavę kaip vyrai į mūšį prieš tave, o Babilono dukra.
43 Babilono karalius išgirdo žinią apie juos ir jo rankos nusilpo; jį suėmė sielvartas ir skausmai kaip gimdančiąją moterį.
44 Štai jis ateis aukštyn kaip liūtas iš Jordano patvinimo į stipriųjų buveinę; bet aš staiga jį nuvysiu nuo jo; ir kas yra išrinktasis, kurį paskirčiau jam valdyti? Nes kas yra man lygus? Ir kas man paskirs laiką? Ir kas yra tas ganytojas, kuris stosis prieš mane?
45 Todėl klausykite VIEŠPATIES nutarimo, kurį jis priėmė prieš Babiloną; ir jo sumanymų, kuriuos jis sugalvojo prieš chaldėjų šalį: tikrai net menkiausi iš kaimenės juos išvilks laukan; tikrai jų buveines ištuštins nuo jų.
46 Nuo Babilono paėmimo triukšmo sujudėjo žemė ir šauksmas girdimas tarp tautų“.