Judges 21
1 Na, o Izraelio žmonės buvo prisiekę Micpėje, sakydami: „Nė vienas iš mūsų neduos savo dukters Benjaminui į žmonas“.
2 Ir tauta atėjo į Dievo namus ir ten pasiliko iki vakaro Dievo akivaizdoje, ir pakėlę savo balsus, smarkiai verkė;
3 ir sakė: „O VIEŠPATIE, Izraelio Dieve, kodėl tai įvyko Izraelyje, kad šiandien trūksta Izraelyje vienos genties?“
4 Ir įvyko rytojaus dieną, kad tauta anksti atsikėlė ir ten pastatė aukurą, ir aukojo deginamąsias aukas bei taikos aukas.
5 Ir Izraelio vaikai tarė: „Kas iš visų Izraelio genčių neatėjo aukštyn su susirinkimu pas VIEŠPATĮ?“ Nes jie davė didelę priesaiką apie tą, kuris neateis aukštyn pas VIEŠPATĮ į Micpę, sakydami: „Jis tikrai bus užmuštas”.
6 Ir Izraelio vaikai gailėjosi jų brolio Benjamino ir sakė: „Šią dieną viena gentis yra iškirsta iš Izraelio.
7 Kaip mes darysime dėl žmonų tiems, kurie išlikę, kadangi esame prisiekę VIEŠPAČIU, kad jiems neduosime iš savo dukterų į žmonas“.
8 Ir jie tarė: „Katras iš Izraelio genčių, kuris neatėjo aukštyn pas VIEŠPATĮ į Micpę?“ Ir štai nei vienas neatvyko į stovyklą, į susirinkimą, iš Jabeš-Gileado.
9 Nes tauta buvo suskaičiuota, ir štai ten nebuvo nei vieno iš Jabeš-Gileado gyventojų.
10 Ir susirinkimas ten pasiuntė dvylika tūkstančių vyrų iš narsiausių ir jiems įsakė, sakydami: „Eikite ir iškapokite kalavijo ašmenimis Jabeš-Gileado gyventojus su moterimis ir vaikais.
11 O štai dalykas, kurį padarykite: visiškai sunaikinkite kiekvieną vyriškos lyties ir kiekvieną moterį, gulėjusią šalia vyro“.
12 Ir jie rado tarp Jabeš-Gileado gyventojų keturis šimtus jaunų mergelių, kurios nebuvo pažinusios jokio vyro, sugulant su vyriška lytimi; ir jie atvedė jas stovyklon į Šilojų, esantį Kanaano šalyje.
13 Ir visas susirinkimas pasiuntė kelis kalbėti Benjamino vaikams, esantiems Rimono uoloje, ir taikiai juos pasikviesti.
14 Ir tuo metu Benjaminas sugrįžo; ir jie davė jiems žmonų, kurias buvo palikę gyvas iš Jabeš-Gileado moterų; bet jiems neužteko jų.
15 Ir tauta gailėjosi Benjamino, nes VIEŠPATS padarė spragą Izraelio gentyse.
16 Tada susirinkimo vyresnieji tarė: „Kaip darysime dėl žmonų tiems, kurie išlikę, kadangi iš Benjamino moterys yra išnaikintos?“
17 Ir jie tarė: „Benjamino pabėgėliams turi būti paveldas, kad gentis nebūtų išnaikinta iš Izraelio.
18 Tačiau negalime jiems duoti žmonų iš savo dukterų; nes Izraelio vaikai buvo prisiekę, sakydami: ‘Tebūna prakeiktas, kas duos žmoną Benjaminui’“.
19 Tada jie tarė: „Štai yra metinė VIEŠPATIES šventė Šilojuje, vietoje, esančioje šiaurinėje Bet-Elio pusėje, rytinėje pusėje vieškelio, einančio iš Bet-Elio aukštyn į Šechemą, ir Lebonos pietuose“.
20 Taigi jie įsakė Benjamino vaikams, sakydami: „Nuėję tykokite vynuogynuose;
21 ir žiūrėkite, ir štai jei Šilojaus dukterys išeis šokių šokti, tada išeikite iš vynuogynų ir pasigaukite kiekvienas savo žmoną iš Šilojaus dukterų ir eikite į Benjamino šalį.
22 Ir bus, kai jų tėvai ar jų broliai ateis pas mus skųstis, tada mes jiems sakysime: ‘Būkite jiems malonūs dėl mūsų; nes mes neatidėjome kiekvienam jo žmonos kare; nes jūs nedavėte jiems šį kartą, kad jūs būtumėte kalti“.
23 Ir Benjamino vaikai taip padarė, ir ėmė sau žmonų pagal jų skaičių iš šokusių, kurias jie pasigavo; ir nuėję jie sugrįžo į savo paveldą, ir atstatė miestus, ir gyveno juose.
24 Ir tuo metu Izraelio vaikai iš ten išėjo, kiekvienas į savo gentį ir į savo šeimą, ir jie išėjo iš ten kiekvienas į savo paveldą.
25 Tomis dienomis nebuvo karaliaus Izraelyje: kiekvienas darė tai, kas buvo teisinga jo paties akyse.