Judges 20
1 Tada išėjo visi Izraelio vaikai, ir susirinkimas susirinko kaip vienas žmogus nuo Dano iki Beer-Šebos su Gileado šalimi pas VIEŠPATĮ į Micpę.
2 Ir visos tautos, tai yra visų Izraelio genčių, vadai prisistatė Dievo tautos susirinkime – keturi šimtai tūkstančių pėstininkų, traukiančių kalaviją
3 (na, o Benjamino vaikai išgirdo, kad Izraelio vaikai buvo atėję viršun į Micpę). Tada Izraelio vaikai tarė: „Sakykite, kaip įvyko šita piktybė?“
4 Ir levitas, nužudytos moters vyras, atsakydamas tarė: „Aš su savo sugulove atėjau nakvoti į Gibėją, priklausančią Benjaminui.
5 O Gibėjos žmonės pakilo prieš mane ir naktį dėl manęs apsupo namus, ketindami mane nužudyti; ir mano sugulovę išprievartavo, kad ji mirė.
6 Ir aš paėmiau savo sugulovę, ją supjausčiau į gabalus ir išsiunčiau ją po visą Izraelio paveldo šalį; nes jie padarė nešvankybę ir beprotystę Izraelyje.
7 Štai visi esate Izraelio vaikai, duokite čia savo patarimą ir nutarkite“.
8 Ir visa tauta pakilo kaip vienas žmogus, sakydami: „Niekas iš mūsų neis į savo palapinę ir niekas iš mūsų nepasuksime į savo namus.
9 Bet dabar štai dalykas, kurį darysime Gibėjai: eisime aukštyn prieš ją pagal burtą;
10 ir paimsime iš visų Izraelio genčių po dešimt vyrų iš šimto, po šimtą iš tūkstančio ir po tūkstantį iš dešimt tūkstančių, kad atneštų maisto tautai, kuri, atėjusi į Benjamino Gibėją, padarytų pagal visą tą beprotystę, kurią jie padarė Izraelyje“.
11 Taip visi Izraelio vyrai, susijungę kaip vienas vyras, susirinko prieš tą miestą.
12 Ir Izraelio gentys išsiuntė vyrus po visą Benjamino gentį, sakydami: „Kokia yra ta piktybė, kuri padaryta tarp jūsų?
13 Taigi dabar atiduokite mums tuos vyrus, Belialo vaikus, esančius Gibėjoje, kad juos užmuštume ir pašalintume pikta iš Izraelio“. Bet Benjamino vaikai nenorėjo klausyti savo brolių Izraelio vaikų balso;
14 bet Benjamino vaikai susirinko iš miestų į Gibėją, kad išeitų į mūšį prieš Izraelio vaikus.
15 Ir tuo metu Benjamino vaikų iš miestų buvo suskaičiuota dvidešimt šeši tūkstančiai vyrų, traukiančių kalaviją, neskaitant Gibėjos gyventojų, kurių buvo suskaičiuota septyni šimtai rinktinių vyrų.
16 Visos tos tautos tarpe buvo septyni šimtai rinktinių vyrų kairiarankių; kiekvienas galėjo mėtyti akmenis į plauką, nepramesdami pro šalį.
17 O Izraelio vaikų, neskaitant Benjamino vaikų, buvo suskaičiuota keturi šimtai tūkstančių vyrų, traukiančių kalaviją; tie visi buvo karo vyrai.
18 Ir Izraelio vaikai pakilę nuėjo aukštyn į Dievo namus ir klausė Dievo nutarimo, sakydami: „Kuris iš mūsų pirmas eis aukštyn į mūšį prieš Benjamino vaikus?“ Ir VIEŠPATS tarė: „Juda eis aukštyn pirmas“.
19 Ir Izraelio vaikai ryte atsikėlė ir stovyklavo prieš Gibėją.
20 Ir Izraelio vyrai išėjo į mūšį prieš Benjaminą; ir Izraelio vyrai išsirikiavo kovoti prieš juos Gibėjoje.
21 Ir Benjamino vaikai išėjo iš Gibėjos ir tą dieną sunaikino iki žemės iš izraelitų dvidešimt du tūkstančius vyrų.
22 O tauta, Izraelio vyrai, pasidrąsino ir vėl išsirikiavo mūšiui toje vietoje, kur jie buvo išsirikiavę pirmąją dieną
23 (ir Izraelio vaikai, nuėję aukštyn, verkė VIEŠPATIES akivaizdoje iki vakaro ir klausė VIEŠPATIES patarimo, sakydami: „Ar man vėl eiti aukštyn į mūšį prieš mano brolio Benjamino vaikus?“ Ir VIEŠPATS tarė: „Eik aukštyn prieš jį“).
24 Ir antrąją dieną Izraelio vaikai prisiartino prieš Benjamino vaikus.
25 O Benjaminas antrąją dieną išėjo prieš juos iš Gibėjos ir vėl sunaikino iki žemės aštuoniolika tūkstančių vyrų iš Izraelio vaikų; tie visi traukė kalaviją.
26 Tada visi Izraelio vaikai ir visa tauta ėjo aukštyn ir atėjo į Dievo namus, ir verkė, ir sėdėjo VIEŠPATIES akivaizdoje, ir tą dieną pasninkavo iki vakaro, ir aukojo deginamąsias aukas ir taikos aukas VIEŠPATIES akivaizdoje.
27 Ir Izraelio vaikai klausė VIEŠPATIES (nes tomis dienomis ten buvo Dievo Sandoros skrynia,
28 o Aarono sūnaus Eleazaro sūnus Finehasas tomis dienomis stovėjo priešais ją), sakydami: „Ar man dar kartą išeiti į mūšį prieš mano brolio Benjamino vaikus, ar man liautis?“ Ir VIEŠPATS tarė: „Eik aukštyn; nes rytoj juos atiduosiu į tavo ranką“.
29 Ir Izraelis išstatė tykotojus aplinkui Gibėją.
30 Ir trečiąją dieną Izraelio vaikai ėjo aukštyn prieš Benjamino vaikus ir, kaip kitais kartais, išsirikiavo prieš Gibėją.
31 Ir Benjamino vaikai išėjo prieš tautą ir atsitraukė nuo miesto; ir, kaip kitais kartais, jie pradėjo mušti iš tautos, žudyti ant vieškelių, kurių vienas veda aukštyn į Dievo namus, o kitas į Gibėją lauke, apie trisdešimt Izraelio vyrų.
32 Ir Benjamino vaikai sakė: „Jie mūsų akivaizdoje sumušti, kaip anksčiau“. Bet Izraelio vaikai sakė: „Bėkime ir atitraukime juos nuo miesto į vieškelius“.
33 Ir visi Izraelio vyrai pakilo iš savo vietos ir išsirikiavo Baal-Tamare; o Izraelio tykotojai išėjo iš savo vietų, tai yra iš Gibėjos pievų.
34 Ir prieš Gibėją atėjo dešimt tūkstančių rinktinių vyrų iš viso Izraelio, ir mūšis buvo smarkus; bet jie nežinojo, kad arti jų buvo nelaimė.
35 Ir VIEŠPATS sumušė Benjaminą Izraelio akivaizdoje; ir tą dieną Izraelio vaikai sunaikino iš benjaminų dvidešimt penkis tūkstančius ir šimtą vyrų; tie visi traukė kalaviją.
36 Taigi Benjamino vaikai pamatė, kad jie buvo sumušti; nes Izraelio vyrai davė benjaminams vietos, kadangi pasitikėjo tykotojais, kuriuos buvo pastatę šalia Gibėjos.
37 Ir tykotojai pasiskubino ir metėsi į Gibėją; ir tykotojai ėjo į priekį ir iškapojo visą miestą kalavijo ašmenimis.
38 Na, o buvo sutartas ženklas tarp Izraelio vyrų ir tykotojų, kad jie sukels didelę liepsną su dūmais, kylančiais iš miesto.
39 O kai Izraelio vyrai traukėsi iš mūšio, Benjaminas pradėjo smogti ir užmušė iš Izraelio vyrų apie trisdešimt asmenų; nes jie sakė: „Tikrai jie yra sumušti mūsų akivaizdoje, kaip pirmajame mūšyje“.
40 Bet kai pradėjo kilti iš miesto liepsna su dūmų stulpu, benjaminai pažvelgė atgal, ir štai miesto liepsna kilo į dangų.
41 O kai Izraelio vyrai atsigręžė, Benjamino vyrai buvo apstulbę; nes jie pamatė, kad juos ištiko nelaimė.
42 Taigi jie pasisuko prieš Izraelio vyrus savo nugaromis dykumos kelio link; bet mūšis pasivijo juos; o išėjusiuosius iš miestų, jie naikino savo tarpe.
43 Taip jie, apsupę benjaminus, vijosi juos ir lengvai juo trypė priešais Gibėją saulėtekio link.
44 Ir iš Benjamino krito aštuoniolika tūkstančių vyrų; visi šitie buvo narsūs vyrai.
45 Ir jie nusisukę bėgo dykumos link, iki Rimono uolos; ir jie vieškeliuose surankiojo iš jų penkis tūkstančius vyrų; ir vijosi juos įkandin iki Gidomo ir išžudė iš jų du tūkstančius vyrų.
46 Taip iš viso tų, kurie tą dieną krito iš Benjamino, buvo dvidešimt penki tūkstančiai vyrų, traukiančių kalaviją; visi šitie buvo narsūs vyrai.
47 Bet šeši šimtai vyrų nusisukę bėgo į dykumą iki Rimono uolos ir pasiliko Rimono uoloje keturis mėnesius.
48 O Izraelio vyrai sugrįžo pas Benjamino vaikus ir juos iškirto kalavijo ašmenimis, tiek kiekvieno miesto žmones, tiek gyvulius ir visa, kas pasitaikė po ranka; jie taip pat padegė visus miestus, į kuriuos atėjo.