Judges 19
1 Ir įvyko tomis dienomis, kai nebuvo karaliaus Izraelyje, kad Efraimo kalno šone buvo laikinai apsigyvenęs vienas levitas, kuris ėmė sau sugulovę iš Judos Betliejaus.
2 O jo sugulovė prieš jį paleistuvavo ir pabėgo nuo jo į savo tėvo namus, į Judos Betliejų, ir ten išbuvo visus keturis mėnesius.
3 Ir pakilo jos vyras ir nuėjo jai iš paskos, kad jai palankiai kalbėtų, kad ją parsivestų; su savimi jis turėjo savo tarną ir pora asilų; ir ji įvedė jį į savo tėvo namus; o tos panelės tėvas, jį pamatęs, džiaugėsi jį sutikdamas.
4 Ir jo uošvis, tos panelės tėvas, jį užlaikė; ir jis pasiliko pas jį tris dienas; taigi jie valgė ir gėrė, ir ten nakvojo.
5 Ir įvyko ketvirtąją dieną, jiems atsikėlus anksti rytą, jis pakilo išeiti; o tos panelės tėvas tarė savo žentui: „Pastiprink savo širdį duonos kąsniu, o paskui eikite sau“.
6 Ir jie susėdo, abu drauge valgė ir gėrė; nes panelės tėvas buvo sakęs tam vyrui: „Sutik, meldžiu tave, pasilik visą naktį ir tesilinksmina tavo širdis“.
7 Ir tam vyrui pakilus išeiti, jo uošvis prispyrė jį; todėl jis vėl ten nakvojo.
8 Ir jis atsikėlė anksti rytą, penktąją dieną, išeiti; o panelės tėvas tarė: „Meldžiu tave, pastiprink savo širdį“. Ir jie pasiliko iki popietės ir abu valgė.
9 O kai tas vyras pakilo išeiti, jis, jo sugulovė ir jo tarnas, tai jo uošvis, tos panelės tėvas, jam tarė: „Štai diena jau eina vakarop, meldžiu jus, pasilikite visą naktį; štai diena eina galop, nakvok čia, kad pasilinksmintų tavo širdis; o rytoj anksti atsikelkite į savo kelią, kad eitum namo“.
10 Bet tas vyras nenorėjo pasilikti tą naktį, bet pakilęs išėjo ir atėjo priešais Jebusą, kuris yra Jeruzalė; o su juo buvo du pabalnoti asilai, ir taip pat jo sugulovė buvo su juo.
11 Jiems esant prie Jebuso, diena buvo prie pabaigos; ir tarnas tarė savo šeimininkui: „Eikš, meldžiu tave, pasukime į šitą jebusiečių miestą ir pernakvokime jame“.
12 O jo šeimininkas jam tarė: „Mes nesuksime čia į miestą svetimšalių, nesančių iš Izraelio vaikų; mes pereisime į Gibėją“.
13 Ir jis tarė savo tarnui: „Eikš, prisiartinkime prie vienos iš tų vietovių, kad visą naktį nakvotume Gibėjoje arba Ramoje“.
14 Ir jie ėjo toliau ir leidosi savo keliu; ir saulė jiems nusileido jiems esant prie Gibėjos, priklausančios Benjaminui.
15 Ir ten jie pasuko, kad įeitų nakvoti Gibėjoje; ir įėjęs jis atsisėdo miesto gatvėje; nes nebuvo nei vieno, kuris juos paimtų į savo namus nakvoti.
16 O štai vakare ėjo iš savo darbo, iš lauko, senas vyras, kuris taip pat buvo iš Efraimo kalno; jis buvo laikinai apsigyvenęs Gibėjoje; bet tos vietos žmonės buvo benjaminai.
17 Ir pakėlęs akis, jis pamatė pakeleivį miesto gatvėje; ir senis tarė: „Kur eini ir iš kur ateini?“
18 Ir jis jam tarė: „Mes praeiname iš Judos Betliejaus link Efraimo kalno šono; iš ten aš esu; aš ėjau į Judos Betliejų, bet dabar einu į VIEŠPATIES namus; ir nėra nei vieno, kuris mane priimtų į namus.
19 Dar yra ir šiaudų, ir pašaro mūsų asilams; taip pat yra ir duonos bei vyno man, tavo tarnaitei ir jaunam vyrui, esančiam su tavo tarnais; nieko netrūksta“.
20 Ir senis tarė: „Ramybė tebūna su tavimi; tačiau visi tavo poreikiai tegula ant manęs; tik nenakvok gatvėje“.
21 Taigi jis įvedė jį į savo namus ir davė pašaro asilams; ir nusiplovę kojas, jie valgė ir gėrė.
22 Na, o jiems belinksminant savo širdis, štai miesto vyrai, Belialo sūnūs, apsupo namą, daužė į duris ir kalbėjo seniui, namų šeimininkui, sakydami: „Išvesk tą vyrą, kuris atvyko į tavo namus, kad jį pažintume“.
23 O tas vyras, namų šeimininkas, išėjo pas juos ir jiems tarė: „Ne, mano broliai, ne, meldžiu jus, nedarykite taip piktai; kadangi šitas vyras yra atėjęs į mano namus, nedarykite šios kvailystės“.
24 Štai yra mano dukra, mergelė, ir jo sugulovė; jas dabar išvesiu jums, jas žeminkite ir joms darykite, kas jums atrodo gerai; bet šitam vyrui nedarykite tokio bjauraus dalyko.
25 Bet tie vyrai nenorėjo jo klausyti; taigi tas vyras, paėmęs jo sugulovę, ją išvedė pas juos; ir jie pažino ją ir ją prievartavo visą naktį iki ryto; o aušrai brėkštant ją paleido.
26 Tada, rytui auštant, ta moteris atėjo ir parkrito prie durų to vyro namų, kur buvo jos viešpats, kol pasidarė šviesu.
27 Ir jos viešpats ryte atsikėlė, atidarė namų duris ir išėjo eiti savo keliu; ir štai ta moteris, jo sugulovė, buvo parkritusi ties namų durimis, o jos rankos buvo ant slenksčio.
28 Ir jis jai tarė: „Kelkis, eikime“. Bet niekas neatsakė. Tada tas vyras, užkėlęs ją ant asilo, pakilo ir vyko į savo vietą.
29 Ir atėjęs į savo namus, jis paėmė peilį ir, nutvėręs savo sugulovę, ją padalijo kartu su jos kaulais į dvylika gabalų ir ją išsiuntė į visas Izraelio ribas.
30 Ir buvo taip, kad visi tai matę sakė: „Nebuvo nieko tokio nei padaryta, nei regėta nuo tos dienos, kai Izraelio vaikai atėjo aukštyn iš Egipto šalies, iki šios dienos; tai apmąstykite, pasitarkite ir atvirai pasisakykite’“.