1„Aš esu tikrasis vynmedis, o mano Tėvas – žemdirbys.
2Kiekvieną manyje esančią šaką, neduodančią vaisiaus, jis pašalina; o kiekvieną šaką, duodančią vaisių, apvalo, kad ji neštų daugiau vaisiaus.
3Dabar jūs esate švarūs per žodį, kurį jums kalbėjau.
4Pasilikite manyje, ir aš jumyse. Kaip šaka negali duoti vaisiaus iš savęs, jei ji nepasilieka vynmedyje, taip ir jūs negalite, jei nepasiliekate manyje.
5Aš esu vynmedis, jūs esate šakos: kas pasilieka manyje, ir aš jame, tas neša daug vaisiaus; nes be manęs nieko negalite padaryti.
6Jei kas nepasilieka manyje, yra išmetamas kaip šaka, ir sudžiūna; ir jas surenka ir įmeta į ugnį, ir jos yra sudeginamos.
7Jei pasiliekate manyje, ir mano žodžiai pasilieka jumyse, prašysite, ko tik norėsite, ir jums tai bus padaryta.
8Mano Tėvas yra pašlovintas tame, kad duodate daug vaisių; taip būsite mano mokiniai.
9Kaip Tėvas mane mylėjo, taip aš jus mylėjau; pasilikite mano meilėje.
10Jeigu laikysitės mano įsakymų, pasiliksite mano meilėje; kaip ir aš laikiausi savo Tėvo įsakymų, ir pasilieku jo meilėje.
11Šitai aš jums kalbėjau, kad mano džiaugsmas liktų jumyse ir kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas.
12Šitas yra mano įsakymas: kad mylėtumėte vienas kitą kaip aš jus mylėjau.
13Niekas neturi didesnės meilės už tą, kad kas guldo savo gyvybę už savo draugus.
14Jūs esate mano draugai, jei darote, ką aš jums įsakau.
15Nuo šiol jūsų nebevadinu tarnais; nes tarnas nežino, ką daro jo viešpats; bet pavadinau jus draugais; nes viską, ką girdėjau iš savo Tėvo, daviau jums žinoti.
16Jūs manęs neišsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau jus, kad jūs eitumėte ir neštumėte vaisių, ir kad jūsų vaisius išliktų; kad ko tik prašysite Tėvo mano vardu, jis jums tai duotų.
17Šitai aš jums įsakau, kad mylėtumėte vienas kitą.
18Jei pasaulis jūsų nekenčia, žinokite, kad jis manęs nekentė pirmiau negu jūsų.
19Jeigu jūs būtumėte iš pasaulio, pasaulis mylėtų savuosius; bet kadangi nesate iš pasaulio, bet aš jus išsirinkau iš pasaulio, todėl pasaulis jūsų nekenčia.
20Prisiminkite žodį, kurį aš jums sakiau: ‘Tarnas nėra didesnis už savo viešpatį’. Jeigu jie mane persekiojo, tai ir jus persekios; jeigu jie laikėsi mano pasakymo, tai laikysis ir jūsų.
21Bet visa tai jie darys jums dėl mano vardo, nes jie nepažįsta to, kuris mane siuntė.
22Jei nebūčiau atėjęs ir jiems kalbėjęs, jie neturėtų nuodėmės; bet dabar jie neturi priedangos savo nuodėmei.
23Kas manęs nekenčia, nekenčia ir mano Tėvo.
24Jei nebūčiau tarp jų padaręs darbų, kurių nepadarė niekas kitas, jie neturėtų nuodėmės; bet dabar jie ir matė, ir nekentė tiek manęs, tiek mano Tėvo.
25Bet tai vyksta, kad išsipildytų žodis, kuris yra užrašytas jų įstatyme: ‘Jie nekentė manęs be priežasties’.
26Bet kai bus atėjęs Guodėjas, kurį aš jums iš Tėvo atsiųsiu, – tiesos Dvasia, kuri išeina iš Tėvo, ji liudys apie mane;
27ir jūs taipogi liudysite, nes buvote su manimi nuo pradžios“.