1„Šitai jums kalbėjau, kad nepasipiktintumėte.
2Jie išmes jus iš sinagogų; taip, ateina laikas, kad kiekvienas, kuris jus žudys, manys, jog atlieka tarnystę Dievui.
3Ir tai jie darys jums, nes jie nepažino nei Tėvo, nei manęs.
4Bet šitai jums pasakiau, kad atėjus laikui prisimintumėte, kad aš jums apie tai sakiau. Ir nesakiau jums to pradžioje, nes buvau su jumis.
5Bet dabar einu pas tą, kuris mane siuntė; ir nei vienas iš jūsų manęs neklausia: ‘Kur eini?’
6Bet kadangi pasakiau jums šitai, liūdesys pripildė jūsų širdį.
7Tačiau aš sakau jums tiesą; jums yra naudinga, kad aš išeinu; nes jei neišeisiu, pas jus neateis Guodėjas; bet jei išeisiu, atsiųsiu jį pas jus.
8Ir jis atėjęs bars pasaulį dėl nuodėmės, dėl teisumo ir dėl teismo:
9dėl nuodėmės, nes jie netiki į mane;
10dėl teisumo, nes aš einu pas savo Tėvą, ir nebematysite manęs;
11dėl teismo, nes šio pasaulio kunigaikštis yra nuteistas.
12Daug dar ką turiu jums pasakyti, bet jūs dabar negalite to pakelti.
13Tačiau kai ateis ji, tiesos Dvasia, ji ves jus į visą tiesą, nes kalbės ne iš savęs, bet kalbės, ką išgirs, ir paskelbs jums tai, kas turės įvykti.
14Ji pašlovins mane, nes ji ims iš mano, ir tai jums apsakys.
15Visa, ką turi Tėvas, yra mano, todėl sakiau, kad ji ims iš mano, ir tai jums paskelbs.
16Dar trumpam, ir nematysite manęs; ir vėl, dar trumpam, ir mane pamatysite, nes aš einu pas Tėvą“.
17Tada kai kurie iš jo mokinių tarpusavyje sakė: „Kas tai yra, ką jis mums sako: ‘Dar trumpam, ir nematysite manęs; ir vėl, dar trumpam, ir mane pamatysite’ ir: ‘Nes aš einu pas Tėvą’?“
18Todėl jie sakė: „Kas tai yra, ką jis sako: ‘Dar trumpam’? Mes nežinome, ką jis sako“.
19Na, o Jėzus žinojo, kad jie norėjo jį klausti, ir tarė jiems: „Ar tarpusavyje klausinėjatės apie tai, kad pasakiau: ‘Dar trumpam, ir nematysite manęs; ir vėl, dar trumpam, ir mane pamatysite’?
20Iš tiesų, iš tiesų sakau jums, kad jūs verksite ir raudosite, bet pasaulis džiaugsis; ir jūs sielvartausite, bet jūsų sielvartas pavirs džiaugsmu.
21Moteris gimdymo kančiose sielvartauja, nes atėjo jos valanda; bet vos tik pagimdžiusi vaiką ji nebeprisimena skausmo iš džiaugsmo, kad žmogus gimė į pasaulį.
22Todėl ir jūs dabar sielvartaujate, bet aš jus vėl pamatysiu, ir jūsų širdis džiaugsis, ir jūsų džiaugsmo niekas neatims iš jūsų.
23Ir tą dieną nieko manęs neprašysite. Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: ko tik prašysite Tėvo mano vardu, jis jums tai duos.
24Lig šiol nieko neprašėte mano vardu; prašykite, ir gausite, kad jūsų džiaugsmas būtų pilnas.
25Šitai jums kalbėjau patarlėmis, bet ateina laikas, kai nebekalbėsiu jums patarlėmis, tačiau aiškiai paskelbsiu jums apie Tėvą.
26Tą dieną prašysite mano vardu, ir nesakau jums, kad aš maldausiu Tėvo už jus,
27nes pats Tėvas jus myli, nes jūs mane mylėjote ir tikėjote, kad aš atėjau nuo Dievo.
28Aš išėjau nuo Tėvo ir esu atėjęs į pasaulį; vėl palieku pasaulį ir einu pas Tėvą“.
29Jo mokiniai jam tarė: „Štai dabar aiškiai kalbi ir nekalbi patarlės.
30Dabar esame tikri, kad žinai viską, ir tau nereikia, jog kas nors tavęs klaustų; iš to mes tikime, kad tu išėjęs iš Dievo“.
31Jėzus jiems atsakė: „Ar dabar tikite?
32Štai ateina valanda, taip, dabar yra atėjusi, kad išsisklaidysite kiekvienas sau ir paliksite mane vieną, tačiau aš nesu vienas, nes su manimi yra Tėvas.
33Šitai jums kalbėjau, kad manyje turėtumėte ramybę. Pasaulyje jūs turėsite suspaudimą, bet būkite linksmi; aš nugalėjau pasaulį“.