1Bet Jobas atsakė ir tarė:
2„O, kad tikrai pasvertų mano sielvartą ir mano nelaimę kartu uždėtų ant svarstyklių!
3Nes dabar jie būtų sunkesni už jūros smėlį; todėl mano žodžiai nuryti.
4Nes Visagalio strėlės yra manyje, jų nuodus geria mano dvasia; Dievo bauginimai išsirikiavę prieš mane.
5Ar bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės? Arba, ar baubia jautis prie savo pašaro?
6Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Arba, ar kiaušinio baltymas turi kokį skonį?
7Dalykai, kurių mano siela atsisakydavo paliesti, yra kaip mano sielvartingas maistas.
8O kad gaučiau tai, ko prašau; ir kad Dievas suteiktų man tai, ko ilgiuosi!
9Būtent, kad patiktų Dievui sunaikinti mane; kad jis paleistų savo ranką ir mane iškirstų!
10Tada dar turėčiau paguodos; taip, aš užsigrūdinčiau sielvarte; tenesigaili jis; nes nesu nuslėpęs Šventojo žodžių.
11Kokia gi mano stiprybė, kad tikėčiausi? Ir koks mano galas, kad turėčiau prailginti savo gyvenimą?
12Ar mano stiprybė iš akmenų? Ar mano kūnas iš vario?
13Argi mano pagalba ne manyje? Ar išmintis visiškai pasitraukė nuo manęs?
14Sielvartaujančiam gailestį turi parodyti jo draugas; bet jis atsisako Visagalio baimės.
15Mano broliai pasielgė apgaulingai kaip upelis, kaip upelių srovė jie nuteka;
16kurie yra juodoki dėl ledo, kuriuose pasislėpęs sniegas;
17tuo laiku, kai jie įšyla, jie dingsta; kai yra karšta, jie išnyksta iš savo vietos.
18Jų kelio takai pasuka į šalį; jie patraukia į tuštumą ir žūsta.
19Temos pulkai žiūrėjo, Šebos būriai jų laukė.
20Jie buvo sugėdinti, nes jie tikėjosi; jie ten atėjo ir susigėdo.
21Nes dabar jūs esate niekas; jūs matote, kad aš prislėgtas, ir išsigandote.
22Argi sakiau: ‘Atneškite man’ arba: ‘Duokite man atlygį iš savo turto?’
23Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankos’, ar: ‘Išpirkite mane iš galingųjų rankos?’
24Pamokykite mane, ir aš sulaikysiu savo liežuvį; ir duokite man suprasti, kur suklydau.
25Kokie įtikinami yra teisingi žodžiai! Tačiau ką jūsų įrodinėjimas subara?
26Ar jūs manote pabarti bevilčio žodžius ir kalbas, kurie tėra kaip vėjas?
27Taip, jūs triuškinate našlaitį ir kasate duobę savo draugui.
28Taigi dabar teikitės pažvelgti į mane; nes jums akivaizdu, jei aš meluoju.
29Sugrįžkite, meldžiu jus, tenebūna tai neteisybė; taip, sugrįžkite, mano teisumas yra tame.
30Ar yra neteisybė mano liežuvyje? Ar mano skonio pojūtis neatskiria iškreiptų dalykų?“