Job 6
1 Bet Jobas atsakė ir tarė:
2 „O, kad tikrai pasvertų mano sielvartą ir mano nelaimę kartu uždėtų ant svarstyklių!
3 Nes dabar jie būtų sunkesni už jūros smėlį; todėl mano žodžiai nuryti.
4 Nes Visagalio strėlės yra manyje, jų nuodus geria mano dvasia; Dievo bauginimai išsirikiavę prieš mane.
5 Ar bliauna laukinis asilas, turėdamas žolės? Arba, ar baubia jautis prie savo pašaro?
6 Ar galima valgyti beskonį dalyką be druskos? Arba, ar kiaušinio baltymas turi kokį skonį?
7 Dalykai, kurių mano siela atsisakydavo paliesti, yra kaip mano sielvartingas maistas.
8 O kad gaučiau tai, ko prašau; ir kad Dievas suteiktų man tai, ko ilgiuosi!
9 Būtent, kad patiktų Dievui sunaikinti mane; kad jis paleistų savo ranką ir mane iškirstų!
10 Tada dar turėčiau paguodos; taip, aš užsigrūdinčiau sielvarte; tenesigaili jis; nes nesu nuslėpęs Šventojo žodžių.
11 Kokia gi mano stiprybė, kad tikėčiausi? Ir koks mano galas, kad turėčiau prailginti savo gyvenimą?
12 Ar mano stiprybė iš akmenų? Ar mano kūnas iš vario?
13 Argi mano pagalba ne manyje? Ar išmintis visiškai pasitraukė nuo manęs?
14 Sielvartaujančiam gailestį turi parodyti jo draugas; bet jis atsisako Visagalio baimės.
15 Mano broliai pasielgė apgaulingai kaip upelis, kaip upelių srovė jie nuteka;
16 kurie yra juodoki dėl ledo, kuriuose pasislėpęs sniegas;
17 tuo laiku, kai jie įšyla, jie dingsta; kai yra karšta, jie išnyksta iš savo vietos.
18 Jų kelio takai pasuka į šalį; jie patraukia į tuštumą ir žūsta.
19 Temos pulkai žiūrėjo, Šebos būriai jų laukė.
20 Jie buvo sugėdinti, nes jie tikėjosi; jie ten atėjo ir susigėdo.
21 Nes dabar jūs esate niekas; jūs matote, kad aš prislėgtas, ir išsigandote.
22 Argi sakiau: ‘Atneškite man’ arba: ‘Duokite man atlygį iš savo turto?’
23 Arba: ‘Išgelbėkite mane iš priešo rankos’, ar: ‘Išpirkite mane iš galingųjų rankos?’
24 Pamokykite mane, ir aš sulaikysiu savo liežuvį; ir duokite man suprasti, kur suklydau.
25 Kokie įtikinami yra teisingi žodžiai! Tačiau ką jūsų įrodinėjimas subara?
26 Ar jūs manote pabarti bevilčio žodžius ir kalbas, kurie tėra kaip vėjas?
27 Taip, jūs triuškinate našlaitį ir kasate duobę savo draugui.
28 Taigi dabar teikitės pažvelgti į mane; nes jums akivaizdu, jei aš meluoju.
29 Sugrįžkite, meldžiu jus, tenebūna tai neteisybė; taip, sugrįžkite, mano teisumas yra tame.
30 Ar yra neteisybė mano liežuvyje? Ar mano skonio pojūtis neatskiria iškreiptų dalykų?“