Job 5
1 „Šauk dabar, jei yra, kas tau atsakytų; į kurį iš šventųjų kreipsiesi?
2 Nes kvailąjį nužudo rūstybė, o paikąjį užmuša pavydas.
3 Aš mačiau kvailąjį leidžiant šaknis; bet tuoj pat prakeikiau jo buveinę.
4 Jo vaikai toli nuo saugumo, jie sutriuškinti vartuose, ir nėra kas juos išgelbėtų.
5 Jų derlių suvalgo alkanasis ir net iš erškėčių tai pasiima, ir plėšikas praryja jų turtą.
6 Nors sielvartas neišeina iš dulkių ir vargas neišauga iš žemės;
7 tačiau žmogus yra gimęs vargui, kaip kibirkštys lekia aukštyn.
8 Aš ieškočiau Dievo ir patikėčiau savo bylą Dievui,
9 kuris daro didžius dalykus ir neištiriamus; nuostabius dalykus be skaičiaus;
10 kuris duoda lietaus žemei ir siunčia vandenis laukams;
11 kad paaukštintų žemuosius; kad gedintys būtų pakelti į saugią vietą.
12 Jis suardo klastingųjų kėslus, kad jų rankos negali įvykdyti jų sumanymo.
13 Jis sugauna išmintinguosius jų pačių klastoje; ir priešgyniųjų patarimas žlunga.
14 Dienos metu jie susitinka su tamsa ir vidudienį grabaliojasi kaip naktį.
15 Bet jis išgelbėja beturtį nuo kalavijo, nuo jų burnos ir nuo galingojo rankos.
16 Taip beturtis turi viltį, o neteisybė užčiaupia savo burną.
17 Štai laimingas žmogus, kurį Dievas pataiso; todėl neniekink Visagalio bausmės;
18 nes jis padaro žaizdą ir aptvarsto; jis sužeidžia, ir jo rankos pagydo.
19 Šešiose bėdose jis tave išgelbės; taip, septyniose pikta nepalies tavęs.
20 Bado metu jis tave atpirks iš mirties; o kare – iš kalavijo jėgos.
21 Nuo liežuvio botago tu būsi paslėptas; nei nebijosi sunaikinimo, kai jis ateis.
22 Iš sunaikinimo ir bado juoksiesi; nei nebijosi žemės žvėrių.
23 Nes būsi sąjungoje su lauko akmenimis; ir laukiniai žvėrys bus taikoje su tavimi.
24 Ir tu pažinsi, kad tavo padangtė yra ramybėje; ir tu lankysiesi savo buveinėje ir nenusidėsi.
25 Tu taip pat pažinsi, kad tavo sėkla bus gausi ir tavo palikuonys kaip žemės žolė.
26 Tu ateisi į savo kapą būdamas pilno amžiaus, kaip kad javų pėdai suvežami savo laiku.
27 Štai mes tai ištyrėme, taip yra; išgirsk tai ir žinok tai savo labui“.