1VIEŠPATS dar atsakė Jobui ir tarė:
2„Ar tas, kuris ginčijasi su Visagaliu, jį pamokys? Kas peikia Dievą, teatsako“.
3Tada Jobas atsakė VIEŠPAČIUI, tardamas:
4„Štai aš niekingas; ką aš tau atsakysiu? Aš uždėsiu ranką sau ant burnos.
5Kartą kalbėjau; bet nebeatsakysiu; taip, du kartus; bet toliau nebekalbėsiu“.
6Tada VIEŠPATS atsakė Jobui iš viesulo ir tarė:
7„Susijuosk dabar savo strėnas kaip vyras; aš tavęs klausiu, o tu man paskelbk.
8Ar tu panaikinsi ir mano teismą? Ar mane pasmerksi, kad tu būtum teisus?
9Ar tu turi tokią ranką kaip Dievo? Ar gali griaudėti tokiu balsu kaip jis?
10Pasipuošk dabar didybe ir puikybe; apsirenk šlove ir grožiu.
11Išliek savo rūstybės įniršį; pažvelk į kiekvieną išdidų ir jį pažemink.
12Pažvelk į kiekvieną išdidų ir jį nužemink; ir sutrypk nedorėlius jų vietose.
13Paslėpk juos kartu dulkėse; aprišk jų veidus slaptoje.
14Tada ir aš tau išpažinsiu, kad tavo paties dešinė gali tave išgelbėti.
15Štai begemotas, kurį padariau kartu su tavimi; jis ėda žolę kaip jautis.
16Štai jo jėga yra jo strėnose, ir jo galia jo pilvo bamboje.
17Jis judina savo uodegą kaip kedrą; jo sėklidžių gyslos susipynusios.
18Jo kaulai kaip stiprūs vario gabalai; jo kaulai kaip geležiniai strypai.
19Jis yra Dievo kelių pirmasis; tas, kuris jį padarė, gali priartinti prie jo savo kalaviją.
20Tikrai kalnai jam atneša maisto, kur žaidžia visi lauko žvėrys.
21Jis guli po ūksmingais medžiais, nendrių ir pelkių slėptuvėje.
22Ūksmingi medžiai apdengia jį savo šešėliu; jį apsupa upelio gluosniai.
23Štai jis geria upę ir neskuba; jis tikisi, kad gali įtraukti Jordaną į savo nasrus.
24Jis sugauna jį savo akimis; jo nosį perveria per žabangas.