Job 39
1 Ar žinai laiką, kada laukinės uolų ožkos gimdo? Ar stebi, kai elnės atsiveda jauniklius?
2 Ar gali suskaičiuoti mėnesius, kuriuos jos išpildo? Arba, ar žinai laiką, kai jos gimdo?
3 Jos pasilenkia, pagimdo savo jauniklius, išmeta savo sielvartus.
4 Jų jaunikliai sustiprėja, užauga nuo javų; jie išeina ir nesugrįžta pas jas.
5 Kas išleido laukinį asilą į laisvę? Arba, kas atrišo pančius laukinio asilo,
6 kurio namais paskyriau dykumą ir jo buveinėmis nederlingą žemę?
7 Jis išjuokia miesto minią ir vežiko šauksmų nepaiso.
8 Kalnų virtinė yra jo ganykla, ir jis ieško visokios žalumos.
9 Ar vienaragis norės tau tarnauti arba pasilikti prie tavo ėdžių?
10 Ar gali pririšti vienaragį prie vagos jo virve? Arba, ar jis akės slėnius tau iš paskos?
11 Ar juo pasitikėsi, kadangi didelė jo jėga? Arba, ar jam paliksi savo darbą?
12 Ar juo tikėsi, kad jis atgabens į namus tavo sėklą ir ją surinks į tavo klojimą?
13 Ar tu davei povui gražius sparnus arba sparnus ir plunksnas stručiui?
14 Jis palieka savo kiaušinius žemėje ir dulkėse juos šildo,
15 ir pamiršta, kad koja gali juos sutraiškyti arba, kad laukinis žvėris gali juos sudaužyti.
16 Jis šiurkštus su savo jaunikliais, tarsi jie būtų ne jo; jis nebijo, kad triūsia veltui,
17 nes Dievas jam atėmė išmintį ir nedavė jam supratimo.
18 Kai jis pasikelia į aukštį, pasijuokia iš žirgo ir jo raitelio.
19 Ar tu davei žirgui stiprybę? Ar apvilkai jo sprandą griausmu?
20 Ar gali jį išgąsdinti kaip žiogą? Baisi jo šnervių šlovė.
21 Jis kapsto kanopomis slėnyje ir džiaugiasi savo jėga; jis eina pasitikti ginkluotus vyrus.
22 Jis išjuokia baimę ir neišsigąsta nei nenusigręžia nuo kalavijo.
23 Priešais jį barška strėlinė, žvilganti ietis ir skydas.
24 Su piktumu ir įniršiu jis ryja žemę; ir netiki, kad tai trimito garsas.
25 Tarp trimitų jis taria: Y-ha-ha! Ir iš tolo užuodžia mūšį, vadų griausmą ir šauksmą.
26 Ar tavo išmintimi skrenda vanagas ir išskečia savo sparnus į pietus?
27 Ar tavo įsakymu pakyla erelis ir aukštumoje susisuka lizdą?
28 Ant uolos jis gyvena ir pasilieka, ant stačios uolos ir tvirtoje vietoje.
29 Iš ten jis ieško grobio, ir jo akys pamato iš tolo.
30 Jo jaunikliai taip pat geria kraują; ir kur yra užmuštųjų, ten ir jis“.