1Elihuvas toliau kalbėjo, sakydamas:
2„Ar manai tai esant teisinga, kad pasakei: ‘Mano teisumas didesnis už Dievo’?
3Nes tu pasakei: ‘Kokia tau bus nauda? Kokią turėsiu naudą, jei būsiu apvalytas nuo savo nuodėmės?’
4Aš atsakysiu tau ir tavo draugams su tavimi.
5Pažvelk į dangus ir žiūrėk; ir stebėk debesis, esančius aukščiau tavęs.
6Jei nusidedi, ką tu padarai prieš jį? Arba, jei padaugėja tavo nusižengimų, ką jam padarai?
7Jei esi teisus, ką jam duodi, arba ką jis gauna iš tavo rankos?
8Tavo nedorybė gali pakenkti tokiam žmogui kaip tu; ir tavo teisumas gali duoti naudą žmogaus sūnui.
9Dėl daugybės engimų jie priverčia engiamuosius šaukti; jie šaukiasi dėl galiūnų rankos.
10Bet nei vienas nesako: ‘Kur yra Dievas, mano kūrėjas, kuris duoda giesmių naktį,
11kuris mus moko daugiau už žemės gyvulius ir daro mus išmintingesnius už dangaus skrajūnus?’
12Ten jie šaukia, bet niekas neatsako dėl piktų žmonių išdidumo.
13Tikrai Dievas neklauso tuštybės, Visagalis jos nepaiso.
14Nors tu sakai jo nematysiąs, tačiau teismas yra jo priešakyje; todėl juo pasitikėk.
15Bet dabar, kadangi taip nėra, jis aplankė savo pykčiu; tačiau jis to nepažįsta aukščiausiame laipsnyje;
16todėl Jobas tuščiai atveria savo burną; jis daugina žodžius be pažinimo“.