1Elihuvas toliau kalbėjo, sakydamas:
2„Pakęsk mane truputį ir aš tau parodysiu, kad aš dar turiu kalbėti už Dievą.
3Atsinešiu savo pažinimą iš toli, ir savo Kūrėjui priskirsiu teisumą.
4Nes tikrai mano žodžiai nebus melas; su tavimi yra tas, kuris tobulas pažinimu.
5Štai Dievas galingas ir nei vieno neniekina; jis galingas jėga ir išmintimi.
6Jis nesaugo nedorėlio gyvybės; bet suteikia beturčiui teises.
7Jis neatitraukia akių nuo teisiųjų; bet jos yra su karaliais soste; taip, jis juos amžiams įtvirtina, ir jie yra išaukštinami.
8O jei jie sukaustyti grandinėmis ir laikomi priespaudos virvėmis,
9tada jis parodo jiems jų darbus ir jų nusižengimus, kad jie viršija.
10Jis taip pat atveria jų ausį drausmei ir įsako jiems gręžtis nuo neteisybės.
11Jeigu jie jam paklūsta ir tarnauja, jie praleis savo dienas klestėjime ir savo metus malonumuose.
12Bet jei jie nepaklūsta, jie pražus nuo kalavijo, ir jie mirs be pažinimo.
13Bet veidmainiai širdyje kaupia rūstybę; jie nešaukia, kai jis supančioja juos.
14Jie miršta jaunystėje, ir jų gyvenimas tarp nešvariųjų.
15Jis išgelbsti beturtį jo varge ir atveria jų ausis priespaudoje.
16Jis ir tave taip perkeltų iš ankštos į plačią vietą, kur nėra ankštumo; o tai, kas būtų padėta ant tavo stalo, būtų pilna riebumo.
17Bet tu išpildei nedorėlio teismą; teismas ir teisingumas nutvėrė tave.
18Kadangi yra rūstybė, saugokis, kad jis tavęs nepašalintų savo užsimojimu; tada ir didžiulė išpirka negalės tavęs išgelbėti.
19Ar jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne, nei į auksą, nei į visą stiprybės galią.
20Netrokšk nakties, kai tautos yra iškirstos savo vietose.
21Saugokis, nepaisyk neteisybės; nes tu verčiau pasirinkai ją negu vargą.
22Štai Dievas išaukština savo galia; kas moko taip, kaip jis?
23Kas jam nurodė jo kelią arba kas gali pasakyti: ‘Tu padarei neteisybę’?
24Atsimink, kad aukštintum jo darbus, kuriuos žmonės mato.
25Visi žmonės gali juos matyti; žmogus gali juos stebėti iš tolo.
26Štai Dievas yra didis, o mes jo nepažįstame, ir jo metų skaičius neištiriamas.
27Nes jis padaro mažus vandens lašus; jie pila lietų pagal jų garą;
28juos lašina debesys, ir gausiai varvina ant žmonių.
29Ar kas gali suprasti debesų pasklidimą ar jo padangtės garsą?
30Štai jis paskleidžia ant jos savo šviesą ir apdengia jūros dugną.
31Nes jais jis teisia tautas; jis apsčiai duoda maisto.
32Debesimis jis apdengia šviesą; ir įsako jai nešviesti per ateinantį į tarpą debesį.
33Jo garsas skelbia apie jį, ir taip pat galvijai apie garą.