Job 36
1 Elihuvas toliau kalbėjo, sakydamas:
2 „Pakęsk mane truputį ir aš tau parodysiu, kad aš dar turiu kalbėti už Dievą.
3 Atsinešiu savo pažinimą iš toli, ir savo Kūrėjui priskirsiu teisumą.
4 Nes tikrai mano žodžiai nebus melas; su tavimi yra tas, kuris tobulas pažinimu.
5 Štai Dievas galingas ir nei vieno neniekina; jis galingas jėga ir išmintimi.
6 Jis nesaugo nedorėlio gyvybės; bet suteikia beturčiui teises.
7 Jis neatitraukia akių nuo teisiųjų; bet jos yra su karaliais soste; taip, jis juos amžiams įtvirtina, ir jie yra išaukštinami.
8 O jei jie sukaustyti grandinėmis ir laikomi priespaudos virvėmis,
9 tada jis parodo jiems jų darbus ir jų nusižengimus, kad jie viršija.
10 Jis taip pat atveria jų ausį drausmei ir įsako jiems gręžtis nuo neteisybės.
11 Jeigu jie jam paklūsta ir tarnauja, jie praleis savo dienas klestėjime ir savo metus malonumuose.
12 Bet jei jie nepaklūsta, jie pražus nuo kalavijo, ir jie mirs be pažinimo.
13 Bet veidmainiai širdyje kaupia rūstybę; jie nešaukia, kai jis supančioja juos.
14 Jie miršta jaunystėje, ir jų gyvenimas tarp nešvariųjų.
15 Jis išgelbsti beturtį jo varge ir atveria jų ausis priespaudoje.
16 Jis ir tave taip perkeltų iš ankštos į plačią vietą, kur nėra ankštumo; o tai, kas būtų padėta ant tavo stalo, būtų pilna riebumo.
17 Bet tu išpildei nedorėlio teismą; teismas ir teisingumas nutvėrė tave.
18 Kadangi yra rūstybė, saugokis, kad jis tavęs nepašalintų savo užsimojimu; tada ir didžiulė išpirka negalės tavęs išgelbėti.
19 Ar jis atsižvelgs į tavo turtus? Ne, nei į auksą, nei į visą stiprybės galią.
20 Netrokšk nakties, kai tautos yra iškirstos savo vietose.
21 Saugokis, nepaisyk neteisybės; nes tu verčiau pasirinkai ją negu vargą.
22 Štai Dievas išaukština savo galia; kas moko taip, kaip jis?
23 Kas jam nurodė jo kelią arba kas gali pasakyti: ‘Tu padarei neteisybę’?
24 Atsimink, kad aukštintum jo darbus, kuriuos žmonės mato.
25 Visi žmonės gali juos matyti; žmogus gali juos stebėti iš tolo.
26 Štai Dievas yra didis, o mes jo nepažįstame, ir jo metų skaičius neištiriamas.
27 Nes jis padaro mažus vandens lašus; jie pila lietų pagal jų garą;
28 juos lašina debesys, ir gausiai varvina ant žmonių.
29 Ar kas gali suprasti debesų pasklidimą ar jo padangtės garsą?
30 Štai jis paskleidžia ant jos savo šviesą ir apdengia jūros dugną.
31 Nes jais jis teisia tautas; jis apsčiai duoda maisto.
32 Debesimis jis apdengia šviesą; ir įsako jai nešviesti per ateinantį į tarpą debesį.
33 Jo garsas skelbia apie jį, ir taip pat galvijai apie garą.