1Elihuvas toliau atsakydamas tarė:
2„Paklausykite, o išminčiai, mano žodžių; ir jūs, turintys pažinimą, palenkite man ausį.
3Nes ausis mėgina žodžius, kaip burna jaučia valgio skonį.
4Pasirinkime teismą; tarp savęs atpažinkime, kas yra gera.
5Nes Jobas pasakė: ‘Aš esu teisus, bet Dievas atėmė mano teismą.
6Ar aš turiu meluoti prieš savo teises? Mano žaizda nepagydoma be nusižengimo’.
7Ar yra toks vyras, kaip Jobas, kuris geria paniekinimus kaip vandenį,
8kuris eina draugijoje su vykdančiais neteisybę ir vaikšto su nedorėliais?
9Nes jis pasakė: ‘Žmogui nėra jokios naudos, kad jis gėrėtųsi Dievu’.
10Todėl jūs, suprantantys vyrai, paklausykite manęs; toli tebūna nuo Dievo, kad jis vykdytų nedorybę, ir nuo Visagalio, kad jis darytų neteisybę.
11Nes jis žmogui atlygins jo darbus ir padarys, kad kiekvienas žmogus atrastų pagal savo kelius.
12Taip, tikrai Dievas nesielgs nedorai, ir Visagalis neiškreips teismo.
13Kas jį įpareigojo dėl žemės arba kas perdavė visą pasaulį?
14Jei jis nukreiptų savo širdį į žmogų, jei jis susirinktų savo dvasią ir savo kvapą,
15tai visi kūnai kartu pražūtų, ir žmogus sugrįžtų į dulkes.
16Jei turi supratimą, išgirsk tai; paklausyk mano žodžių balso.
17Argi tas, kuris nekenčia teisingumo, gali valdyti? Ar pasmerksi tą, kuris yra visų teisingiausias?
18Ar dera sakyti karaliui: ‘Tu nedorėlis’, o kunigaikščiams: ‘Jūs bedieviai’?
19Tai juo labiau tam, kuris neatsižvelgia į kunigaikščių asmenis ir neatsižvelgia į turtuolius labiau negu į vargšus; nes jie visi jo rankų darbas.
20Akimirksniu jie mirs, ir tautos nerimaus vidurnaktį ir pranyks; o galingieji bus pašalinti ne rankomis.
21Nes jo akys nukreiptos į žmogaus kelius, ir jis mato visus jo ėjimus.
22Nėra nei tamsos, nei mirties šešėlio, kur galėtų pasislėpti vykdantys neteisybę.
23Nes jis nepaskirs žmogui daugiau negu teisinga; kad jis įeitų pas Dievą į teismą.
24Jis sutrupins galingųjų be skaičiaus, o į jų vietą pastatys kitus.
25Todėl jis žino jų darbus ir nuverčia naktį juos taip, kad jie sunaikinami.
26Kaip nedorėlius jis juos muša atvirai kitų akivaizdoje,
27nes jie nusisuko nuo jo ir nepaisė visų jo kelių;
28jie padarė taip, kad beturčio šauksmas atėjo pas jį, ir jis išgirdo kamuojamųjų šauksmą.
29Kai jis duoda ramybę, kas gali sutrikdyti? Ir kai jis paslepia savo veidą, kas gali jį išvysti? Ar tai būtų padaryta tautai, ar tiktai žmogui;
30kad nekaraliautų veidmainis, idant tauta nebūtų įviliota į spąstus.
31Tikrai derėtų sakyti Dievui: ‘Aš pakenčiau bausmę, daugiau nebenusikalsiu;
32pamokyk mane to, ko nematau; jei dariau neteisybę, daugiau nebedarysiu’.
33Ar turėtų tai būti pagal tavo nuomonę? Jis tai atlygins – ar tu atmeti, ar tu renkiesi – o ne aš; todėl kalbėk, ką žinai.
34Suprantantys žmonės man tesako, ir išmintingasis manęs tesiklauso.
35Jobas kalbėjo be pažinimo, ir jo žodžiai buvo be išminties.
36Norėčiau, kad Jobas būtų mėginamas iki galo, dėl jo atsakymų kaip nedorėlio.
37Nes prie savo nuodėmės jis prideda maištą, tarp mūsų jis ploja rankomis ir daugina savo žodžius prieš Dievą“.