Job 33
1 „Todėl, Jobai, meldžiu tave, išklausyk mano kalbų ir klausyk visų mano žodžių.
2 Štai dabar atvėriau savo burną, mano liežuvis prabilo mano burnoje.
3 Mano žodžiai bus iš mano širdies tiesumo; ir mano lūpos aiškiai ištars pažinimą.
4 Dievo Dvasia mane padarė, Visagalio kvapas davė man gyvybę.
5 Jei gali man atsakyti, išdėstyk savo žodžius prieš mane, stokis.
6 Štai aš pagal tavo norą esu Dievo vietoje; aš irgi suformuotas iš molio.
7 Štai mano bauginimas tavęs neišgąsdins, ir mano ranka nebus ant tavęs sunki.
8 Tikrai tu sakei man girdint, ir aš girdėjau tavo žodžių balsą, sakant:
9 ‘Aš švarus, be nusižengimų, aš nekaltas; ir nėra manyje neteisybės.
10 Štai jis randa priežasčių prieš mane, jis laiko mane savo priešu,
11 jis įtveria mano kojas į šiekštą, jis stebi visus mano takus’.
12 Štai tame tu nesi teisus; aš tau atsakysiu, kad Dievas didesnis už žmogų.
13 Kodėl kovoji prieš jį? Nes jis neatsiskaito už jokius savo reikalus.
14 Nes Dievas kalba vieną kartą, taip, dukart, tačiau žmogus to nepastebi.
15 Sapne, nakties regėjime, kai gilus miegas ištinka žmones, snaudžiant lovoje;
16 tada jis atidaro žmonių ausis ir užantspauduoja jiems pamokymą,
17 kad atitrauktų žmogų nuo jo tikslo ir paslėptų nuo žmogaus išdidumą.
18 Jis sulaiko jo sielą nuo duobės ir jo gyvybę nuo pražuvimo kalaviju.
19 Jis taip pat baudžiamas skausmu savo lovoje, ir jo kaulų daugybė stipriu skausmu;
20 taip, kad jo gyvybė bjaurisi duona, ir jo siela – skaniausiu valgiu.
21 Jo kūnas sunyksta, kad nebegalima jo matyti; ir išsikiša jo kaulai, kurie nesimatydavo.
22 Taip, jo siela artėja prie kapo, ir jo gyvybė – prie naikintojų.
23 Jei pas jį būtų pasiuntinys, aiškintojas, vienas iš tūkstančio, kad parodytų žmogui jo tiesumą,
24 tada jis būtų jam maloningas ir sakytų: ‘Išgelbėk jį, kad nenužengtų į duobę: aš radau išpirką’.
25 Jo kūnas bus šviežesnis už vaiko; jis sugrįš į savo jaunystės dienas;
26 jis melsis Dievui, ir jis bus jam palankus; ir jis regės jo veidą su džiaugsmu; nes jis atmokės žmogui jo teisumą.
27 Jis žiūri į žmones, ir jei kas sakys: ‘Nusidėjau ir iškreipiau tai, kas teisinga, ir tai man nebuvo naudinga’,
28 tai jis išgelbės jo sielą nuo ėjimo į duobę, ir jo gyvybė matys šviesą.
29 Štai Dievas visa tai dažnai daro su žmogumi,
30 kad sugrąžintų jo sielą nuo duobės, kad būtų apšviestas gyvųjų šviesa.
31 Gerai įsidėmėk, o Jobai, paklausyk manęs; tylėk, o aš kalbėsiu.
32 Jei turi ką pasakyti, atsakyk man; kalbėk, nes noriu tave išteisinti.
33 Jei ne, paklausyk manęs; tylėk, o aš tave pamokysiu išminties“.