1„Todėl, Jobai, meldžiu tave, išklausyk mano kalbų ir klausyk visų mano žodžių.
2Štai dabar atvėriau savo burną, mano liežuvis prabilo mano burnoje.
3Mano žodžiai bus iš mano širdies tiesumo; ir mano lūpos aiškiai ištars pažinimą.
4Dievo Dvasia mane padarė, Visagalio kvapas davė man gyvybę.
5Jei gali man atsakyti, išdėstyk savo žodžius prieš mane, stokis.
6Štai aš pagal tavo norą esu Dievo vietoje; aš irgi suformuotas iš molio.
7Štai mano bauginimas tavęs neišgąsdins, ir mano ranka nebus ant tavęs sunki.
8Tikrai tu sakei man girdint, ir aš girdėjau tavo žodžių balsą, sakant:
9‘Aš švarus, be nusižengimų, aš nekaltas; ir nėra manyje neteisybės.
10Štai jis randa priežasčių prieš mane, jis laiko mane savo priešu,
11jis įtveria mano kojas į šiekštą, jis stebi visus mano takus’.
12Štai tame tu nesi teisus; aš tau atsakysiu, kad Dievas didesnis už žmogų.
13Kodėl kovoji prieš jį? Nes jis neatsiskaito už jokius savo reikalus.
14Nes Dievas kalba vieną kartą, taip, dukart, tačiau žmogus to nepastebi.
15Sapne, nakties regėjime, kai gilus miegas ištinka žmones, snaudžiant lovoje;
16tada jis atidaro žmonių ausis ir užantspauduoja jiems pamokymą,
17kad atitrauktų žmogų nuo jo tikslo ir paslėptų nuo žmogaus išdidumą.
18Jis sulaiko jo sielą nuo duobės ir jo gyvybę nuo pražuvimo kalaviju.
19Jis taip pat baudžiamas skausmu savo lovoje, ir jo kaulų daugybė stipriu skausmu;
20taip, kad jo gyvybė bjaurisi duona, ir jo siela – skaniausiu valgiu.
21Jo kūnas sunyksta, kad nebegalima jo matyti; ir išsikiša jo kaulai, kurie nesimatydavo.
22Taip, jo siela artėja prie kapo, ir jo gyvybė – prie naikintojų.
23Jei pas jį būtų pasiuntinys, aiškintojas, vienas iš tūkstančio, kad parodytų žmogui jo tiesumą,
24tada jis būtų jam maloningas ir sakytų: ‘Išgelbėk jį, kad nenužengtų į duobę: aš radau išpirką’.
25Jo kūnas bus šviežesnis už vaiko; jis sugrįš į savo jaunystės dienas;
26jis melsis Dievui, ir jis bus jam palankus; ir jis regės jo veidą su džiaugsmu; nes jis atmokės žmogui jo teisumą.
27Jis žiūri į žmones, ir jei kas sakys: ‘Nusidėjau ir iškreipiau tai, kas teisinga, ir tai man nebuvo naudinga’,
28tai jis išgelbės jo sielą nuo ėjimo į duobę, ir jo gyvybė matys šviesą.
29Štai Dievas visa tai dažnai daro su žmogumi,
30kad sugrąžintų jo sielą nuo duobės, kad būtų apšviestas gyvųjų šviesa.
31Gerai įsidėmėk, o Jobai, paklausyk manęs; tylėk, o aš kalbėsiu.
32Jei turi ką pasakyti, atsakyk man; kalbėk, nes noriu tave išteisinti.
33Jei ne, paklausyk manęs; tylėk, o aš tave pamokysiu išminties“.