Job 13
1 Štai mano akis visa tai matė, mano ausis girdėjo ir tai suprato.
2 Ką jūs žinote, tą ir aš žinau; aš ne menkesnis už jus.
3 Aš tikrai kalbėčiau Visagaliui, ir noriu samprotauti su Dievu.
4 Bet jūs esate melų kalviai, jūs esate beverčiai gydytojai.
5 O kad jūs visiškai nutiltumėte! Tai būtų jūsų išmintis.
6 Dabar paklausykite mano samprotavimų ir klausykite mano lūpų apsigynimo.
7 Ar kalbėsite nedorai už Dievą ir kalbėsite apgaulingai už jį?
8 Ar jūs atsižvelgsite į jo asmenybę, ar jūs kovosite už Dievą?
9 Ar bus gerai, kai jis jus ištirs? Ar pasijuoksite iš jo, kaip žmonės juokiasi vienas iš kito?
10 Jis tikrai jus bars, jei slapčia atsižvelgiate į asmenis.
11 Ar jo didybė jūsų neišgąsdins, ar jo didelė baimė jūsų neužpuls?
12 Jūsų priminimai prilygsta pelenams, jūsų kūnai – molio kūnams.
13 Nutilkite, palikite mane ramybėje, kad galėčiau kalbėti, ir man teatsitinka, kas beatsitiks.
14 Kodėl aš imu savo kūną į savo dantis ir savo gyvybę dedu į savo ranką?
15 Nors jis mane ir užmuštų, aš vis tiek juo pasitikėsiu; bet aš išlaikysiu savo kelius jo akivaizdoje.
16 Jis taipogi bus mano išgelbėjimas; nes veidmainis neateis jo akivaizdon.
17 Atidžiai paklausykite mano kalbos ir mano skelbimo savo ausimis.
18 Štai aš paruošiau savo bylą; aš žinau, kad būsiu išteisintas.
19 Kas yra tas, kuris bylinėsis su manimi? Nes dabar, jei sulaikysiu savo liežuvį, aš atiduosiu dvasią.
20 Tik nedaryk man dviejų dalykų; tada nesislėpsiu nuo tavęs.
21 Atitolink nuo manęs savo ranką; ir tavo didelė baimė tenegąsdina manęs.
22 Tada pašauk, ir aš atsiliepsiu; arba leisk man kalbėti, o tu man atsakyk.
23 Kiek yra mano neteisybių ir nuodėmių? Duok man pažinti mano nusižengimą ir mano nuodėmę.
24 Kodėl slepi savo veidą ir mane laikai savo priešu?
25 Ar sulaužysi ten ir atgal gainiojamą lapą ir vysies sudžiūvusį šiaudą?
26 Nes tu rašai prieš mane karčius dalykus ir darai, kad paveldėčiau savo jaunystės neteisybes.
27 Taip pat tu įtveri mano kojas į šiekštą ir įdėmiai stebi visus mano takus; tu uždedi žymę ant mano kojų kulnų.
28 O jis kaip supuvęs daiktas sunyksta, kaip drabužis, suėstas kandžių.