Job 12
1 Ir Jobas atsakė ir tarė:
2 „Be abejonės jūs esate tik žmonės, ir su jumis mirs išmintis.
3 Bet aš turiu supratimą, kaip ir jūs; aš nesu už jus menkesnis; taip, kas nežino tokių dalykų, kaip šie?
4 Aš esu kaip savo artimo išjuoktas, kuris šaukiasi Dievo, o jis jam atsako; teisus, tiesus žmogus yra išjuoktas.
5 Tas, kuris yra bepaslystantis kojomis, yra kaip žibintas, paniekintas mintyse to, kuris yra ramybėje.
6 Plėšikų padangtės klesti, ir kurstantys Dievą yra saugūs; į jų rankas Dievas gausiai atneša.
7 Bet paklausk dabar gyvulių, ir jie tave pamokys; ir oro skrajūnų, ir jie tau pasakys;
8 arba kalbėk žemei, ir ji tave pamokys; ir tau paskelbs jūros žuvys.
9 Kas visame tame nežino, kad tai padarė VIEŠPATIES ranka?
10 Jo rankoje yra kiekvieno gyvio siela ir kiekvieno žmogaus kvapas.
11 Argi ne ausis mėgina žodžius? Argi ne burna ragauja savo valgį?
12 Su senoliu yra išmintis; ir dienų ilgume supratimas.
13 Su juo yra išmintis ir stiprybė, jis turi patarimą ir supratimą.
14 Štai jis nugriauna, ir negali būti atstatyta; jis užrakina žmogų, ir negali būti atidaroma.
15 Štai jis sulaiko vandenis, ir jie išdžiūsta; taip pat jis juos išsiunčia, ir jie apverčia žemę.
16 Pas jį stiprybė ir išmintis; suklaidintasis ir klaidintojas yra jo.
17 Jis nuveda patarėjus apiplėštus ir teisėjus padaro kvailiais.
18 Jis atriša karalių pančius ir apjuosia jų strėnas juosta.
19 Jis nuveda kunigaikščius apiplėštus ir nuverčia galinguosius.
20 Jis pašalina kalbą nuo patikimųjų ir iš senųjų atima supratimą.
21 Jis išlieja panieką ant kunigaikščių ir susilpnina galingųjų stiprybę.
22 Jis atidengia gylybes iš tamsos ir išveda švieson mirties šešėlį.
23 Jis padaugina tautas ir jas sunaikina; jis praplatina tautas ir vėl jas ankština.
24 Jis atima širdį žemės tautų vadams ir padaro, kad jie klaidžiotų dykumoje, kur nėra jokio kelio.
25 Jie grabalioja tamsoje be šviesos, ir jis padaro, kad jie svirduliuotų kaip girti.