Job 11
1 Tada naamatietis Cofaras atsakė ir tarė:
2 „Ar žodžių gausybė neturi būti atsakyta? Ar daug kalbantis turi būti išteisintas?
3 Ar tavo melai turėtų nutildyti žmones? Ir kai tu tyčiojiesi, ar niekas tavęs nesugėdins?
4 Nes tu sakei: ‘Mano mokslas tyras’ ir: ‘Aš esu švarus tavo akyse’.
5 O kad Dievas kalbėtų ir atvertų savo lūpas prieš tave;
6 ir kad tau parodytų išminties paslaptis, kad jų yra dvigubai daugiau negu yra! Todėl žinok, kad Dievas iš tavęs reikalauja mažiau, negu nusipelnė tavo neteisybė.
7 Ar tu gali tyrinėdamas sužinoti apie Dievą? Ar gali tobulai sužinoti apie Visagalį?
8 Jis yra aukštas, kaip dangus; ką tu gali padaryti? Gilesnis už pragarą; ką tu gali žinoti?
9 Jo matas ilgesnis už žemę ir platesnis už jūrą.
10 Jei jis iškerta, užrakina ar surenka, tai kas jam gali sutrukdyti?
11 Nes jis pažįsta tuščius žmones; jis mato ir nedorybę; tai ar jis į tai neatsižvelgs?
12 Nes tuščias žmogus nori būti išmintingas, nors žmogus gimsta kaip laukinio asilo jauniklis.
13 Jei tu paruoši savo širdį ir ištiesi savo rankas į jį;
14 jei neteisybė yra tavo rankoje, atitolink ją ir neleisk nedorybei gyventi savo padangtėse.
15 Nes tada tu pakelsi savo veidą be dėmės; taip, tu būsi tvirtas ir nebijosi;
16 kadangi tu pamirši savo vargą ir jį atsiminsi kaip vandenis, kurie nutekėjo;
17 ir tavo amžius bus šviesesnis už vidudienį; tu nušvisi, tu būsi kaip rytas.
18 Ir tu būsi saugus, nes yra viltis; taip, tu apsikasi ir saugiai ilsėsies.
19 Taipogi tu atsigulsi, ir niekas tavęs neišgąsdins; taip, daugelis nuolankiai tavęs prašys.
20 Bet nedorėlių akys nusilps, ir jie nepabėgs, o jų viltis bus kaip dvasios atidavimas“.