1Žodis, kuris atėjo Jeremijui iš VIEŠPATIES dešimtaisiais Judos karaliaus Zedekijo metais, kurie buvo aštuonioliktieji Nebukadrecaro metai.
2Nes tada Babilono karaliaus kariuomenė apgulė Jeruzalę; o pranašas Jeremijas buvo uždarytas kalėjimo kieme, esančiame Judos karaliaus namuose.
3Nes Judos karalius Zedekijas jį uždarė, sakydamas: „Kodėl tu pranašauji ir sakai: ‘Taip sako VIEŠPATS: Štai aš duosiu šitą miestą į Babilono karaliaus rankas, ir jis jį paims;
4ir Judos karalius Zedekijas nepaspruks iš chaldėjų rankų, bet tikrai bus atiduotas į Babilono karaliaus rankas ir kalbės su juo burna į burną, ir jo akys matys jo akis;
5ir jis nuves Zedekiją į Babiloną, ir ten jis bus, kol jį aplankysiu, – sako VIEŠPATS; – nors jūs ir kovosite su chaldėjais, jums nesiseks’?“
6Ir Jeremijas tarė: „Man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
7‘Štai Hanamelis, tavo dėdės Šalumo sūnus, ateis pas tave ir sakys: Pirk mano lauką, esantį Anatote, nes tu turi atpirkimo teisę jį pirkti’.
8Taigi Hanamelis, mano dėdės sūnus, atėjo pas mane pagal VIEŠPATIES žodį į kalėjimo kiemą ir man tarė: ‘Pirk, meldžiu tave, mano lauką, esantį Anatote, kuris yra Benjamino šalyje; nes tu turi teisę paveldėti ir atpirkti; nusipirk jį ’; tada aš žinojau, kad tai buvo VIEŠPATIES žodis.
9Ir aš nupirkau iš savo dėdės sūnaus Hanamelio lauką, esantį Anatote, ir jam atsvėriau pinigus – septyniolika šekelių sidabro.
10Aš pasirašiau įrodymą, užantspaudavau jį, paėmiau liudytojus ir jam atsvėriau sidabrą ant svarstyklių.
11Taigi paėmiau pirkimo įrodymą – tiek užantspauduotąjį pagal įstatymą ir paprotį, tiek atvirąjį;
12ir padaviau pirkimo įrodymą Maasėjo sūnaus Nerijo sūnui Baruchui, matant mano dėdės sūnui Hanameliui ir akivaizdoje liudytojų, pasirašiusių pirkimo knygą, prieš visus žydus, sėdinčius kalėjimo kieme.
13Ir jų akivaizdoje įpareigojau Baruchą, sakydamas:
14‘Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Imk šituos įrodymus, šitą pirkimo įrodymą, tiek užantspauduotąjį, tiek šitą atvirąjį įrodymą; ir įdėk juos į molinį indą, kad jie išliktų daug dienų“.
15Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Namai, laukai ir vynuogynai vėl bus įsigijami šitoje šalyje“’.
16Na, o atidavęs pirkimo įrodymą Nerijo sūnui Baruchui, aš meldžiausi VIEŠPAČIUI, sakydamas:
17‘Ak, Viešpatie DIEVE! Štai tu padarei dangų ir žemę savo didele jėga ir ištiesta ranka, ir nieko tau nėra per sunkaus;
18tu rodai mielaširdystę tūkstančiams ir už tėvų neteisybę atmoki į užantį jų vaikams po jų; Didis, Galingasis Dievas, kariuomenių VIEŠPATS yra jo vardas,
19didis sumanymu ir galingas darbu; nes tavo akys atviros į visus žmonių sūnų kelius; kad kiekvienam duotum pagal jo kelius ir pagal jo darbų vaisių;
20kuris įstatei ženklus bei stebuklus Egipto šalyje iki šios dienos, ir Izraelyje, ir tarp kitų žmonių; ir pasidarei vardą, kaip šią dieną;
21ir išvedei savo tautą Izraelį iš Egipto šalies su ženklais, stebuklais, tvirta ranka, ištiesta ranka ir su dideliu siaubu;
22ir jiems davei šitą šalį, kurią jiems duoti buvai prisiekęs jų tėvams – šalį, plūstančią pienu ir medumi;
23ir jie įėjo ir ją pasisavino; bet jie nepakluso tavo balsui ir nevaikščiojo pagal tavo įstatymą; jie nedarė nieko iš viso to, ką įsakei jiems daryti; todėl tu ant jų užleidai visą šitą nelaimę;
24štai pylimai yra priėję prie miesto, kad jį paimtų; ir dėl kalavijo, bado ir maro miestas yra paduotas į rankas chaldėjų, kovojančių prieš jį; ir ką tu kalbėjai, tai įvyko; ir štai tu tai matai.
25O tu man sakei, o Viešpatie DIEVE: Nusipirk lauką už pinigus ir paimk liudytojus‘; nes miestas atiduotas į chaldėjų rankas.
26Tada Jeremijui atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
27‘Štai aš esu VIEŠPATS, visų kūnų Dievas; ar yra man kas nors per sunku?’
28Todėl taip sako VIEŠPATS: Štai aš atiduosiu šitą miestą į chaldėjų rankas ir į Babilono karaliaus Nebukadrecaro rankas, ir jis jį paims;
29ir chaldėjai, kariaujantys prieš šitą miestą, ateis, padegs šitą miestą ir jį sudegins su namais, ant kurių stogų jie aukojo smilkalus Baalui ir liejo geriamąsias aukas kitiems dievams, kad kurstytų mano pyktį.
30Nes Izraelio vaikai ir Judos vaikai nuo pat savo jaunystės darė vien tik pikta mano akivaizdoje; nes Izraelio vaikai vien tik kurstė mano pyktį savo rankų darbais, – sako VIEŠPATS.
31– Nes šitas miestas nuo tos dienos, kai jį pastatė, iki šios dienos man buvo mano pykčio ir mano įtūžio kurstymu; kad jį pašalinčiau sau iš akių,
32dėl viso Izraelio vaikų ir Judos vaikų pikto, kurį jie darė, kad kurstytų mano pyktį – jie, jų karaliai, jų kunigaikščiai, jų kunigai, jų pranašai, Judos žmonės ir Jeruzalės gyventojai.
33Ir jie atsuko man nugarą, o ne veidą; nors aš juos mokiau, anksti atsikeldamas ir juos mokydamas, tačiau jie neklausė, kad priimtų pamokymą.
34Bet jie pastatė savo bjaurystes namuose, kurie vadinami mano vardu, kad juos suterštų.
35Ir jie pastatė Baalo aukštumas, esančias Hinomo sūnaus slėnyje, kad leistų savo sūnus ir savo dukteris per ugnį Molechui; ko aš jiems neįsakiau nei tai atėjo man į galvą, kad jie darytų tokią bjaurystę, skatindami Judą nusidėti.
36Todėl dabar taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šitą miestą, apie kurį jūs sakote: ‘Jis bus atiduotas į Babilono karaliaus ranką kalaviju, badu ir maru’:
37Štai aš juos surinksiu iš visų šalių, į kurias juos išvariau savo pyktyje, savo įtūžyje ir didelėje rūstybėje; ir aš juos sugrąžinsiu į šitą vietą, ir duosiu jiems saugiai gyventi;
38ir jie bus mano tauta, o aš būsiu jų Dievas;
39ir aš jiems duosiu vieną širdį ir vieną kelią, kad jie amžinai manęs bijotų savo pačių labui ir savo vaikų po jų;
40ir aš sudarysiu su jais amžiną sandorą, kad nenusigręšiu nuo jų, darydamas jiems gera; bet aš įdėsiu į jų širdis savo baimę, kad jie nesitrauktų nuo manęs.
41Taip, aš džiaugsiuosi jais, darydamas jiems gera, ir visa savo širdimi ir visa savo siela tvirtai juos įsodinsiu į šitą šalį“.
42Nes taip sako VIEŠPATS: „Kaip užleidau ant šitos tautos visą šią didžią blogybę, taip aš užleisiu ant jų visą gerovę, kurią aš jiems pažadėjau.
43Ir laukai bus perkami šitoje šalyje, apie kurią jūs sakote: ‘Ji dyka, be žmonių ir gyvulių; ji atiduota į chaldėjų rankas’.
44Pirks laukus už pinigus, pasirašinės įrodymus, juos užantspauduos, ir ims liudytojus Benjamino šalyje, Jeruzalės apylinkėse, Judos miestuose, kalnų miestuose, slėnio miestuose ir pietų miestuose; nes aš sugrąžinsiu jų nelaisvę, – sako VIEŠPATS“.