1Be to, VIEŠPATIES žodis antrą kartą atėjo Jeremijui, kol jis tebebuvo uždarytas kalėjimo kieme, sakydamas:
2„Taip sako VIEŠPATS, kuris tai daro, VIEŠPATS, kuris tai suformavo, kad tai įtvirtintų; VIEŠPATS yra jo vardas:
3‘Šaukis manęs, ir aš tau atsiliepsiu, ir parodysiu tau didžių ir galingų dalykų, kurių nežinai.
4Nes taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šito miesto namus ir apie Judos karalių namus, nugriautus pylimu ir kalaviju:
5Jie ateina kovoti su chaldėjais, bet tai tam, kad juos pripildytų lavonų žmonių, kuriuos savo pyktyje ir savo įniršyje užmušiau, ir dėl kurių visos piktybės paslėpiau savo veidą nuo šito miesto.
6Štai aš jam atnešiu sveikatą ir gydymą, ir aš juos išgydysiu ir jiems apreikšiu taikos bei tiesos gausybę.
7Aš sugrąžinsiu Judos nelaisvę ir Izraelio nelaisvę ir juos pastatysiu kaip pirma.
8Aš juos apvalysiu nuo visos jų neteisybės, kuria jie prieš mane nusidėjo; ir atleisiu visas jų neteisybes, kuriomis jie nusidėjo ir kuriomis jie nusižengė prieš mane.
9Ir jis man bus džiaugsmo vardas, gyrius ir garbė prieš visas žemės tautas, kurios išgirs apie visa gera, ką aš jiems darysiu; jos bijos ir drebės dėl viso gerumo ir dėl viso suklestėjimo, kurį aš jam parūpinsiu’.
10Taip sako VIEŠPATS: ‘Šitoje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad bus tuščia, be žmonių ir gyvulių, būtent Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios tuščios, be žmonių, be gyventojų ir be gyvulių, vėl girdėsis
11džiaugsmo balsas ir linksmybės balsas, jaunojo balsas ir jaunosios balsas, balsas tų, kurie sakys: „Girkite kariuomenių VIEŠPATĮ; nes VIEŠPATS yra geras; nes jo gailestingumas išlieka amžinai“, ir tų, kurie neš gyriaus auką į VIEŠPATIES namus. Nes aš sugrąžinsiu šalies belaisvius kaip pirma’, – sako VIEŠPATS.
12Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Šitoje vietoje, kuri yra tuščia, be žmonių ir be gyvulių, ir visuose jos miestuose vėl bus buveinė ganytojų, suguldančių savo kaimenes.
13Kalnų miestuose, slėnio miestuose ir pietų miestuose, Benjamino šalyje, Jeruzalės apylinkėse ir Judos miestuose vėl praeis kaimenės po rankomis to, kuris jas skaičiuoja’, – sako VIEŠPATS.
14‘Štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kai aš įvykdysiu tą gerą dalyką, kurį pažadėjau Izraelio namams ir Judos namams.
15Tomis dienomis ir tuo metu aš užauginsiu Dovydui teisumo Atžalą; ir jis vykdys teismą ir teisumą šalyje.
16Tomis dienomis Juda bus išgelbėta ir Jeruzalė gyvens saugiai; ir šis yra vardas, kuriuo ją vadins: „VIEŠPATS – mūsų teisumas“.
17Nes taip sako VIEŠPATS: Dovydui niekada nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio namų soste;
18nei levitams kunigams nepritrūks vyro mano akivaizdoje, kad aukotų deginamąsias aukas, kad degintų maisto aukas ir nuolat aukotų’“.
19Ir Jeremijui atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
20„Taip sako VIEŠPATS: Jei galite sulaužyti mano sandorą dienos ir mano sandorą nakties, kad nebebūtų dienos ir nakties jų metu,
21tuomet galėtų būti sulaužyta ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad jis neturėtų sūnaus karaliauti jo soste, ir su levitais kunigais, mano tarnais.
22Kaip nesuskaičiuojama dangaus kariuomenė ir nesuseikėjamas jūros smėlis, taip aš padauginsiu savo tarno Dovydo sėklą ir man tarnaujančius levitus“.
23Jeremijui vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
24„Ar nematai, ką šita tauta kalbėjo, sakydama: ‘VIEŠPATS atmetė abi šeimas, kurias jis buvo išsirinkęs’? Taip jie niekino mano tautą, kad jie nebūtų jų akivaizdoje tauta.
25Taip sako VIEŠPATS: ‘Jei mano sandoros nebūtų su diena ir naktimi ir jei nebūčiau paskyręs dangaus ir žemės potvarkių,
26tai aš atmesčiau Jokūbo bei savo tarno Dovydo sėklą taip, kad neimčiau nei vieno iš jo sėklos būti valdovais Abraomo, Izaoko ir Jokūbo sėklai; nes aš sugrąžinsiu jų nelaisvę ir jų pasigailėsiu’“.