Jeremiah 33
1 Be to, VIEŠPATIES žodis antrą kartą atėjo Jeremijui, kol jis tebebuvo uždarytas kalėjimo kieme, sakydamas:
2 „Taip sako VIEŠPATS, kuris tai daro, VIEŠPATS, kuris tai suformavo, kad tai įtvirtintų; VIEŠPATS yra jo vardas:
3 ‘Šaukis manęs, ir aš tau atsiliepsiu, ir parodysiu tau didžių ir galingų dalykų, kurių nežinai.
4 Nes taip sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie šito miesto namus ir apie Judos karalių namus, nugriautus pylimu ir kalaviju:
5 Jie ateina kovoti su chaldėjais, bet tai tam, kad juos pripildytų lavonų žmonių, kuriuos savo pyktyje ir savo įniršyje užmušiau, ir dėl kurių visos piktybės paslėpiau savo veidą nuo šito miesto.
6 Štai aš jam atnešiu sveikatą ir gydymą, ir aš juos išgydysiu ir jiems apreikšiu taikos bei tiesos gausybę.
7 Aš sugrąžinsiu Judos nelaisvę ir Izraelio nelaisvę ir juos pastatysiu kaip pirma.
8 Aš juos apvalysiu nuo visos jų neteisybės, kuria jie prieš mane nusidėjo; ir atleisiu visas jų neteisybes, kuriomis jie nusidėjo ir kuriomis jie nusižengė prieš mane.
9 Ir jis man bus džiaugsmo vardas, gyrius ir garbė prieš visas žemės tautas, kurios išgirs apie visa gera, ką aš jiems darysiu; jos bijos ir drebės dėl viso gerumo ir dėl viso suklestėjimo, kurį aš jam parūpinsiu’.
10 Taip sako VIEŠPATS: ‘Šitoje vietoje, apie kurią jūs sakote, kad bus tuščia, be žmonių ir gyvulių, būtent Judos miestuose ir Jeruzalės gatvėse, kurios tuščios, be žmonių, be gyventojų ir be gyvulių, vėl girdėsis
11 džiaugsmo balsas ir linksmybės balsas, jaunojo balsas ir jaunosios balsas, balsas tų, kurie sakys: „Girkite kariuomenių VIEŠPATĮ; nes VIEŠPATS yra geras; nes jo gailestingumas išlieka amžinai“, ir tų, kurie neš gyriaus auką į VIEŠPATIES namus. Nes aš sugrąžinsiu šalies belaisvius kaip pirma’, – sako VIEŠPATS.
12 Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Šitoje vietoje, kuri yra tuščia, be žmonių ir be gyvulių, ir visuose jos miestuose vėl bus buveinė ganytojų, suguldančių savo kaimenes.
13 Kalnų miestuose, slėnio miestuose ir pietų miestuose, Benjamino šalyje, Jeruzalės apylinkėse ir Judos miestuose vėl praeis kaimenės po rankomis to, kuris jas skaičiuoja’, – sako VIEŠPATS.
14 ‘Štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kai aš įvykdysiu tą gerą dalyką, kurį pažadėjau Izraelio namams ir Judos namams.
15 Tomis dienomis ir tuo metu aš užauginsiu Dovydui teisumo Atžalą; ir jis vykdys teismą ir teisumą šalyje.
16 Tomis dienomis Juda bus išgelbėta ir Jeruzalė gyvens saugiai; ir šis yra vardas, kuriuo ją vadins: „VIEŠPATS – mūsų teisumas“.
17 Nes taip sako VIEŠPATS: Dovydui niekada nepritrūks vyro, kuris sėdėtų Izraelio namų soste;
18 nei levitams kunigams nepritrūks vyro mano akivaizdoje, kad aukotų deginamąsias aukas, kad degintų maisto aukas ir nuolat aukotų’“.
19 Ir Jeremijui atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
20 „Taip sako VIEŠPATS: Jei galite sulaužyti mano sandorą dienos ir mano sandorą nakties, kad nebebūtų dienos ir nakties jų metu,
21 tuomet galėtų būti sulaužyta ir mano sandora su mano tarnu Dovydu, kad jis neturėtų sūnaus karaliauti jo soste, ir su levitais kunigais, mano tarnais.
22 Kaip nesuskaičiuojama dangaus kariuomenė ir nesuseikėjamas jūros smėlis, taip aš padauginsiu savo tarno Dovydo sėklą ir man tarnaujančius levitus“.
23 Jeremijui vėl atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
24 „Ar nematai, ką šita tauta kalbėjo, sakydama: ‘VIEŠPATS atmetė abi šeimas, kurias jis buvo išsirinkęs’? Taip jie niekino mano tautą, kad jie nebūtų jų akivaizdoje tauta.
25 Taip sako VIEŠPATS: ‘Jei mano sandoros nebūtų su diena ir naktimi ir jei nebūčiau paskyręs dangaus ir žemės potvarkių,
26 tai aš atmesčiau Jokūbo bei savo tarno Dovydo sėklą taip, kad neimčiau nei vieno iš jo sėklos būti valdovais Abraomo, Izaoko ir Jokūbo sėklai; nes aš sugrąžinsiu jų nelaisvę ir jų pasigailėsiu’“.