1Žodis, kuris atėjo Jeremijui apie visą Judos tautą ketvirtaisiais Judos karaliaus Jozijo sūnaus Jehojakimo metais, kurie buvo pirmieji Babilono karaliaus Nebukadrecaro metai;
2kurį pranašas Jeremijas kalbėjo visai Judos tautai ir visiems Jeruzalės gyventojams, sakydamas:
3„Nuo tryliktųjų Judos karaliaus Amono sūnaus Jozijo metų iki šios dienos, tai yra dvidešimt trejus metus, man ateidavo VIEŠPATIES žodis, ir aš jums kalbėjau, anksti keldamasis ir kalbėdamas; bet jūs neklausėte.
4Ir VIEŠPATS siuntė pas jus visus savo tarnus pranašus, anksti keldamasis ir juos siųsdamas; bet jūs neklausėte ir nepalenkėte savo ausies klausyti.
5Jie sakė: ‘Atsigręžkite dabar kiekvienas nuo savo pikto kelio ir nuo savo darbų piktumo ir gyvenkite šalyje, kurią VIEŠPATS davė jums ir jūsų tėvams per amžių amžius;
6ir neikite paskui kitus dievus jiems tarnauti ir juos garbinti, ir nekurstykite mano pykčio savo rankų darbais; ir aš nedarysiu jums žalos’.
7‘Tačiau jūs neklausėte manęs, – sako VIEŠPATS; – kad kurstytumėte mano pyktį savo rankų darbais jūsų pačių žalai’.
8Todėl taip sako kariuomenių VIEŠPATS: ‘Kadangi jūs neklausėte mano žodžių,
9štai aš pasiųsiu ir paimsiu visas šiaurės šeimas, – sako VIEŠPATS, – ir Babilono karalių Nebukadrecarą, mano tarną, ir juos atvesiu prieš šitą šalį, prieš jos gyventojus ir prieš visas šitas aplinkines tautas, ir juos visiškai sunaikinsiu ir juos padarysiu nuostaba ir švilpavimu, ir amžinomis dykynėmis.
10Be to, aš atimsiu iš jų džiugesio balsą ir linksmybės balsą, jaunikio balsą ir nuotakos balsą, girnų garsą ir žvakės šviesą.
11Ir visa šita šalis bus dykynė ir nuostaba; ir šitos tautos tarnaus Babilono karaliui septyniasdešimt metų.
12Ir įvyks, kai užsibaigs septyniasdešimt metų, aš nubausiu Babilono karalių ir tą tautą už jų nedorybę, ir chaldėjų šalį, – sako VIEŠPATS, – ir ją paversiu amžina dykyne.
13ir aš užleisiu ant tos šalies visus savo žodžius, kuriuos prieš ją paskelbiau, būtent viską, kas yra parašyta šitoje knygoje, ką Jeremijas pranašavo prieš visas tautas.
14Nes ir jais apsitarnaus daugelis tautų ir didieji karaliai; ir aš jiems atmokėsiu pagal jų poelgius ir pagal jų rankų darbus’“.
15Nes taip man sako VIEŠPATS, Izraelio Dievas: „Imk šito įtūžio vyno taurę iš mano rankos ir girdyk juo visas tautas, pas kurias aš tave siunčiu.
16Ir jos gers, svyrinės ir bus pamišusios dėl kalavijo, kurį aš siųsiu į jų tarpą“.
17Tada aš paėmiau taurę iš VIEŠPATIES rankos ir pagirdžiau visas tautas, pas kurias VIEŠPATS mane siuntė:
18tai yra, Jeruzalę, Judos miestus, jos karalius ir jos kunigaikščius, kad juos padaryčiau dykyne, nuostaba, švilpavimu ir prakeikimu; kaip yra šią dieną;
19Egipto karalių faraoną, jo tarnus, jo kunigaikščius, visą jo tautą;
20visą susimaišiusią tautą, visus Uco šalies karalius ir visus filistinų šalies karalius, Aškeloną, Azą, Ekroną, Ašdodo likutį,
21Edomą, Moabą, Amono vaikus,
22visus Tyro karalius, visus Sidono karalius, už jūros esančius salų karalius,
23Dedaną, Temą, Būzą, visus, esančius tolimiausiuose pakraščiuose,
24visus Arabijos karalius, visus susimaišiusių tautų karalius, gyvenančius dykumoje,
25visus Zimrio karalius, visus Elamo karalius, visus medų karalius,
26visus šiaurės karalius, tolimuosius ir artimuosius, vieną po kito, ir visas pasaulio karalystes, esančias žemės paviršiuje; o Šešako karalius gers po jų.
27Todėl tu jiems sakyk: „Taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Gerkite, pasigerkite, vemkite, griūkite ir nebeatsikelkite dėl kalavijo, kurį aš siųsiu į jūsų tarpą’“.
28Ir bus, jei jie nesutiks imti taurės iš tavo rankos, kad gertų, tai jiems sakyk: „Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: Jūs tikrai gersite.
29Nes štai miestui, kuris vadinamas mano vardu, aš pradedu atvesti nelaimę, ir argi jūs liksite visiškai nenubausti? Jūs neliksite nenubausti; nes aš pašauksiu kalaviją ant visų žemės gyventojų“, – sako kariuomenių VIEŠPATS.
30Todėl pranašauk prieš juos visus šituos žodžius ir jiems sakyk: „VIEŠPATS riaumos iš aukštybės, iš savo šventos buveinės ištars savo balsą; jis galingai riaumos ant savo buveinės; kaip vynuogių mynėjai jis šauks prieš visus žemės gyventojus.
31Triukšmas ateis iki žemės pakraščių; nes VIEŠPATS ginčijasi su tautomis, jis bylinėsis su visais kūnais; jis atiduos nedorėlius kalavijui“, – sako VIEŠPATS.
32Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: „Štai nelaimė eis iš tautos į tautą, ir didelis viesulas pakils nuo žemės pakraščių“.
33Ir tą dieną VIEŠPATIES užmuštųjų bus nuo vieno žemės krašto iki kito žemės krašto; jų nei apraudos, nei surinks, nei palaidos; jie bus mėšlas ant dirvos.
34Kaukite, ganytojai, ir šaukite; ir voliokitės pelenuose, kaimenės vadai; nes išsipildė jūsų skerdimo ir jūsų išsklaidymo dienos; ir jūs krisite kaip geistinas indas.
35Ir ganytojams nebus kaip pabėgti, ir kaimenės vadams – kaip išsigelbėti.
36Girdėsis ganytojų šauksmo balsas ir kaimenės vadų kauksmas; nes VIEŠPATS apiplėšė jų ganyklą.
37Ir iškirstos taikios buveinės dėl VIEŠPATIES smarkaus pykčio.
38Jis paliko savo prieglobstį kaip liūtas; nes jų šalis dyka dėl engėjo įniršio ir dėl jo smarkaus pyčio.