1Judos karaliaus Jozijo sūnaus Jehojakimo karaliavimo pradžioje šis žodis atėjo nuo VIEŠPATIES, sakydamas:
2„Taip sako VIEŠPATS: ‘Atsistok VIEŠPATIES namų kieme ir kalbėk visiems Judos miestams, atėjusiems garbinti VIEŠPATIES namuose, visus žodžius, kuriuos tau įsakau jiems kalbėti; neišimk nei žodžio;
3gal jie klausys ir nusisuks kiekvienas nuo savo pikto kelio, kad aš persigalvočiau dėl pikto, kurį ketinu jiems daryti dėl jų darbų piktumo.
4Ir jiems sakyk: Taip sako VIEŠPATS: Jei manęs neklausysite, kad vaikščiotumėte pagal mano įstatymą, kurį pateikiau jūsų akivaizdoje,
5kad klausytumėte žodžių mano tarnų pranašų, kuriuos jums siunčiau, keldamasis anksti ir juos siųsdamas, bet jūs neklausėte;
6tada aš padarysiu šituos namus kaip Šilojų ir šitą miestą padarysiu prakeikimu visoms žemės tautoms’“.
7Taigi kunigai, pranašai ir visa tauta girdėjo Jeremiją kalbant šituos žodžius VIEŠPATIES namuose.
8Na, o kai Jeremijas baigė kalbėti viską, ką VIEŠPATS jam buvo įsakęs kalbėti visai tautai, įvyko, kad jį nutvėrė kunigai, pranašai ir visa tauta, sakydami: „Tu tikrai mirsi.
9Kodėl pranašavai VIEŠPATIES vardu, sakydamas: ‘Šitie namai bus kaip Šilojus, ir šitas miestas bus tuščias, be gyventojų’?“ Ir visa tauta susirinko prieš Jeremiją VIEŠPATIES namuose.
10Kai Judos kunigaikščiai išgirdo šituos dalykus, jie atėjo aukštyn iš karaliaus namų į VIEŠPATIES namus ir atsisėdo VIEŠPATIES namų Naujųjų vartų įėjime.
11Tada kunigai ir pranašai kalbėjo kunigaikščiams ir visai tautai, sakydami: „Šitas vyras vertas mirties; nes jis pranašavo prieš šitą miestą, kaip jūs girdėjote savo ausimis“.
12Tada Jeremijas kalbėjo visiems kunigaikščiams ir visai tautai, sakydamas: „VIEŠPATS mane siuntė pranašauti prieš šituos namus ir prieš šitą miestą visus žodžius, kuriuos girdėjote.
13Taigi dabar taisykite savo kelius ir savo darbus ir pakluskite VIEŠPATIES, savo Dievo, balsui; ir VIEŠPATS persigalvos dėl nelaimės, kurią jis paskelbė prieš jus.
14O aš, štai aš jūsų rankoje; darykite su manimi, kaip jums atrodo gera ir tinkama.
15Bet tvirtai žinokite, kad jei jūs mane užmušite, tikrai užtrauksite nekaltą kraują ant savęs, ant šito miesto ir ant jo gyventojų; nes iš tiesų VIEŠPATS mane siuntė pas jus kalbėti jums į ausis visus šituos žodžius“.
16Tada kunigaikščiai ir visa tauta kalbėjo kunigams ir pranašams: „Šitas vyras nenusipelnė mirties; nes jis mums kalbėjo VIEŠPATIES, mūsų Dievo, vardu“.
17Tada kai kurie iš šalies vyresniųjų atsikėlė ir kalbėjo visam tautos sambūriui, sakydami:
18„Morešetietis Michėjas pranašavo Judos karaliaus Chezekijo dienomis ir kalbėjo visai Judos tautai, sakydamas: ‘Taip sako kariuomenių VIEŠPATS: Sionas bus ariamas kaip laukas, ir Jeruzalė pavirs krūvomis, o namų kalnas miškuotomis aukštumomis’.
19Argi Judos karalius Chezekijas ir visa Juda iš viso jį baudė mirtimi? Argi jis nebijojo VIEŠPATIES ir nemaldavo VIEŠPATIES, ir argi VIEŠPATS nepersigalvojo dėl nelaimės, kurią jis prieš juos buvo paskelbęs? Taip mes įgysime didelę blogybę savo sieloms“.
20Taip pat buvo vyras, pranašaujantis VIEŠPATIES vardu, Ūrijas, sūnus Šemajo iš Kirjat-Jearimo, kuris pranašavo prieš šitą miestą ir prieš šitą šalį pagal visus Jeremijo žodžius;
21o kai karalius Jehojakimas su visais savo galiūnais ir visais kunigaikščiais išgirdo jo žodžius, karalius siekė jį užmušti; bet tai išgirdęs Ūrijas išsigando ir pabėgo, ir nuėjo į Egiptą;
22ir karalius Jehojakimas siuntė į Egiptą vyrus – Achboro sūnų Elnataną ir su juo kai kuriuos vyrus į Egiptą.
23Ir jie išvedė Ūriją iš Egipto ir jį atvedė pas karalių Jehojakimą, kuris jį nužudė kalaviju ir numetė jo lavoną į prastųjų žmonių kapines.
24Tačiau Šafano sūnaus Ahikamo ranka buvo su Jeremiju, kad jo nepaduotų į tautos rankas, jo užmušti.