1Ir man atėjo VIEŠPATIES žodis, sakydamas:
2„Neimk sau žmonos ir neturėk sūnų ar dukterų šitoje vietoje.
3Nes taip sako VIEŠPATS apie sūnus ir apie dukteris, gimstančius šitoje vietoje, ir apie jų motinas, juos gimdančias, ir apie jų tėvus, kurie juos pagimdo šitoje šalyje:
4‘Jie mirs sunkiomis mirtimis; jų neapraudos nei jų palaidos; bet jie bus kaip mėšlas ant žemės paviršiaus; ir jie bus sunaikinti kalavijo ir bado; ir jų lavonai bus maistas dangaus skrajūnams ir žemės žvėrims’“.
5Nes taip sako VIEŠPATS: „Neik į gedulo namus ir neik gedėti ar jų apraudoti; nes aš atėmiau iš šitos tautos savo ramybę, – sako VIEŠPATS, – mielaširdystę ir gailestingumus.
6Tiek dideli, tiek maži mirs šitoje šalyje; jų nepalaidos ir niekas jų neapraudos, ir dėl jų nesusipjaustys, ir nesidarys plikės;
7ir niekas dėl jų nesiplėšys gedėdamas, kad juos paguostų dėl mirusiojo; ir neduos jiems gerti paguodos taurės dėl jų tėvo ar dėl jų motinos.
8Taip pat neik į pokylių namus, kad su jais sėdėtum valgyti ir gerti.
9Nes taip sako kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Dievas: ‘Štai aš nutildysiu šitoje vietoje, jūsų akyse ir jūsų dienomis, džiaugsmo balsą ir linksmybės balsą, jaunikio balsą ir nuotakos balsą’.
10Ir įvyks, kai tu paskelbsi šitai tautai visus šituos žodžius ir jie tau sakys: ‘Kodėl VIEŠPATS mums paskelbė visą šitą didelę nelaimę? Kokia yra mūsų neteisybė? Kokia mūsų nuodėmė, kuria nusidėjome prieš VIEŠPATĮ, mūsų Dievą?’
11Tada tu jiems sakyk: ‘Kadangi jūsų tėvai paliko mane, – sako VIEŠPATS, – ir vaikščiojo paskui kitus dievus, jiems tarnavo ir juos garbino, o mane paliko ir nesilaikė mano įstatymo;
12o jūs elgėtės blogiau negu jūsų tėvai; nes štai jūs kiekvienas vaikščiojate pagal savo piktos širdies sumanymą, kad manęs neklausytumėte;
13todėl aš jus išmesiu iš šitos šalies į šalį, kurios nežinote nei jūs, nei jūsų tėvai; ir ten dieną bei naktį jūs tarnausite kitiems dievams; aš neparodysiu ten jums palankumo’.
14Todėl, štai ateina dienos, – sako VIEŠPATS, – kai nebesakys: ‘VIEŠPATS gyvas, kuris išvedė aukštyn Izraelio vaikus iš Egipto šalies’;
15bet sakys: ‘VIEŠPATS gyvas, kuris išvedė Izraelio vaikus aukštyn iš šiaurės šalies ir iš visų šalių, kur jis buvo juos išvaręs’; ir aš juos sugrąžinsiu į jų šalį, kurią daviau jų tėvams.
16Štai aš pasiųsiu pas daugybę žvejų, – sako VIEŠPATS, – ir jie juos sužvejos; o paskui pasiųsiu pas daugybę medžiotojų, ir jie juos išmedžios iš kiekvieno kalno, iš kiekvienos kalvos ir iš uolų angų.
17Nes mano akys nukreiptos į visus jų kelius; jie nepaslėpti nuo mano veido, ir jų neteisybė nepaslėpta nuo mano akių.
18Ir pirmiausia aš dvigubai atlyginsiu už jų neteisybę ir jų nuodėmę; kadangi jie suteršė mano šalį, jie pripildė mano paveldą savo šlykštybių ir bjaurybių lavonais’“.
19O VIEŠPATIE, mano stiprybe, mano tvirtove ir mano prieglobsti sielvarto dieną, pas tave ateis pagonys nuo žemės pakraščių ir sakys: ‘Tikrai mūsų tėvai buvo paveldėję melus, tuštybę ir tai, kame nėra jokios naudos’.
20Ar gali žmogus pasidaryti dievų, kurie nėra dievai?
21Todėl štai aš šįkart duosiu jiems pažinti, duosiu jiems pažinti savo ranką ir savo galybę; ir jie žinos, kad mano vardas yra VIEŠPATS“.