1Teisus tu esi, o VIEŠPATIE, kai bylinėjuosi su tavimi; tačiau leisk man kalbėti su tavimi apie tavo teismus: „Kodėl klesti nedorėlių kelias? Kodėl laimingi visi, kurie labai išdavikiškai elgiasi?
2Tu juos pasodinai, taip, jie įleido šaknis; jie užaugo, taip, atnešė vaisių; jų burnoje tu esi arti, bet toli nuo jų inkstų.
3Bet tu, o VIEŠPATIE, pažįsti mane; tu matei mane ir išmėginai mano širdį tau; ištempk juos kaip avis pjovimui ir paruošk juos skerdynių dienai.
4Kaip ilgai gedės šalis ir džius kiekvieno lauko žolės dėl jos gyventojų piktybių? Sunaikinti gyvuliai ir paukščiai; nes jie sakė: ‘Jis nematys mūsų galo’.
5Jei tu bėgai su pėstininkais, ir jie nuvargino tave, tad kaip gali varžytis su žirgais? Ir jei ramioje šalyje, kuria pasitiki, jie nuvargino tave, tai ką tu darysi patvinus Jordanui?
6Nes netgi tavo broliai, tavo tėvo namai, net jie neištikimai elgėsi su tavimi; taip, jie pašaukė minią paskui tave; netikėk jais, nors jie tau kalba gražius žodžius.
7Aš palikau savo namus, palikau savo paveldą; aš atidaviau savo sielos labai mylimą į jos priešų rankas.
8Mano paveldas man yra kaip liūtas miške; jis šaukia prieš mane; todėl aš jo nekenčiau.
9Mano paveldas man yra kaip raibas paukštis, aplink esantys paukščiai yra prieš jį; ateikite, surinkite visus lauko žvėris, ateikite ryti.
10Daug ganytojų naikino mano vynuogyną, jie mindžiojo mano dalį po kojomis, jie pavertė mano geistiną dalį tuščia dykuma.
11Jie padarė ją tuščią, ir būdama tuščia ji man rauda; visa šalis ištuštinta, nes nei vienas neima to į širdį.
12Ant visų aukštumų per dykumą atėjo plėšikai; nes VIEŠPATIES kalavijas rys nuo vieno šalies krašto iki kito šalies krašto; joks kūnas neturės ramybės“.
13Jie pasėjo kviečius, bet pjaus erškėčius; jie nusikamavo, bet neturės naudos; ir jie gėdysis jūsų pajamomis dėl smarkaus VIEŠPATIES pykčio.
14Taip sako VIEŠPATS dėl visų mano piktų kaimynų, palietusių paveldą, kurį daviau paveldėti savo tautai Izraeliui: „Štai aš juos išrausiu iš jų šalies, ir išrausiu Judos namus iš jų tarpo.
15Ir kai būsiu juos išrovęs, įvyks, kad aš sugrįšiu ir jų pasigailėsiu, ir juos sugrąžinsiu kiekvieną į savo paveldą ir kiekvieną į savo šalį.
16Ir įvyks, jeigu jie stropiai mokysis mano tautos kelių, kad prisiektų mano vardu: ‘VIEŠPATS gyvas’, kaip jie mokė mano tautą prisiekti Baalu, tuomet jie bus pastatyti mano tautos tarpe.
17Bet jei jie nepaklus, aš visiškai išrausiu ir sunaikinsiu tą tautą“, – sako VIEŠPATS.