1Mano broliai, turėkite mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, šlovės Viešpaties, tikėjimą, neatsižvelgdami į asmenis.
2Nes jei ateina į jūsų susirinkimą žmogus su auksiniu žiedu, gražiais drabužiais ir taip pat įeina vargšas apdriskusiu drabužiu;
3ir jūs atsižvelgiate į dėvintį puikiais drabužiais ir jam sakote: „Sėskis čia, į gerąją vietą“; o vargšui sakote: „Stovėk ten, arba sėskis čia, žemiau mano pakojo“;
4argi tuomet nesate savyje šališki ir tapę piktų minčių teisėjais?
5Paklausykite, mano mylimi broliai: argi Dievas neišsirinko šio pasaulio vargšų būti turtingais tikėjime ir paveldėtojais karalystės, kurią jis pažadėjo tiems, kurie jį myli?
6Bet jūs paniekinote vargšą. Argi ne turtuoliai jus engia ir jus tempia prie teismo krasių?
7Argi ne jie piktžodžiauja tam garbingam vardui, kuriuo jūs vadinatės?
8Jei įvykdote karališkąjį įstatymą pagal Raštą: „Mylėk savo artimą kaip save“, darote gerai;
9bet jei atsižvelgiate į asmenis, darote nuodėmę ir esate įstatymo įtikinti kaip nusižengėliai.
10Nes kas laikosi viso įstatymo, tačiau nusižengia vienu dalyku, tas kaltas dėl visų.
11Nes tas, kuris sakė: „Nesvetimauk“, taip pat sakė: „Nežudyk“. Na, o jei nesvetimauji, tačiau žudai, tampi įstatymo pažeidėju.
12Taip kalbėkite ir taip darykite, kaip tie, kurie bus teisiami pagal laisvės įstatymą.
13Nes negailestingas teismas bus tam, kuris neparodė gailestingumo; o gailestingumas džiaugiasi prieš teismą.
14Kokia nauda, mano broliai, jei kuris sako turįs tikėjimą, o neturi darbų? Ar tikėjimas gali jį išgelbėti?
15Jei brolis ar sesuo būtų nuogi ir neturėtų kasdienio maisto,
16o vienas iš jūsų jiems sakytumėte: „Eikite ramybėje, susišildykite ir pasisotinkite“, tačiau neduotumėte jiems to, kas būtina kūnui, kokia iš to nauda?
17Taip ir tikėjimas, jei neturi darbų, būdamas pats vienas yra miręs.
18Taip, kažkas galėtų pasakyti: „Tu turi tikėjimą, o aš turiu darbus“; parodyk man savo tikėjimą be savo darbų, o aš tau parodysiu savo tikėjimą savo darbais.
19Tu tiki, kad yra vienas Dievas; gerai darai: velniai irgi tiki ir dreba.
20Bet ar nori žinoti, o tuščias žmogau, kad tikėjimas be darbų yra miręs?
21Argi ne darbais buvo išteisintas mūsų tėvas Abraomas, kai aukojo savo sūnų Izaoką ant aukuro?
22Ar matai, kaip tikėjimas veikė su jo darbais, ir darbais tikėjimas buvo ištobulintas?
23Ir išsipildė Raštas, kuris sako: „Abraomas patikėjo Dievu, ir tai jam buvo įskaityta teisumu“, ir jis buvo vadinamas Dievo Draugu.
24Tad matote, kad žmogus išteisinamas darbais, o ne vien tikėjimu?
25Taip pat ir paleistuvė Rahaba, argi ne darbais buvo išteisinta, priimdama pasiuntinius ir juos kitu keliu išleidusi?
26Nes kaip kūnas be dvasios yra miręs, taip ir tikėjimas be darbų yra miręs.