1Jokūbas, Dievo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus tarnas, dvylikai pasklidusių genčių – pasveikinimas.
2Mano broliai, laikykite visa tai džiaugsmu, kai įpuolate į įvairius gundymus;
3žinodami, kad jūsų tikėjimo išbandymas gamina kantrybę.
4Bet tegul kantrybė turi savo tobulą darbą, kad jūs būtumėte tobuli ir pilnume, nieko nestokojantys.
5Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievo, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja; ir jam bus duota.
6Bet teprašo tikėjimu, nei kiek nesvyruodamas. Nes svyruojantis yra panašus į vėjo varinėjamą ir blaškomą jūros bangą.
7Nes tas žmogus tenegalvoja, kad ką nors gaus iš Viešpaties.
8Dvejojantis žmogus netvirtas visuose savo keliuose.
9Žemos padėties brolis tesidžiaugia savo išaukštinimu,
10bet turtuolis – savo nužeminimu, nes jis pranyks kaip žolės žiedas.
11Nes saulė nepakyla greičiau su deginančia kaitra, bet išdžiovina žolę, ir jos žiedas nukrenta, ir jos išvaizdos grožis žūsta: taip ir turtuolis sunyks savo keliuose.
12Palaimintas žmogus, kuris ištveria pagundą; nes kai bus išbandytas, jis gaus gyvenimo vainiką, kurį Viešpats pažadėjo tiems, kurie jį myli.
13Nei vienas gundomas tenesako: „Aš esu Dievo gundomas“, nes Dievas negali būti pikto gundomas, ir nei vieno jis negundo;
14bet kiekvienas yra gundomas, kai yra savo geismo patrauktas ir suviliotas.
15Paskui pradėtas geismas pagimdo nuodėmę, o nuodėmė, kai yra užbaigta, pagimdo mirtį.
16Neklyskite, mano mylimi broliai.
17Kiekviena gera dovana ir kiekviena tobula dovana yra iš aukštai, ir ateina žemyn nuo šviesybių Tėvo, pas kurį nėra permainų nei pasikeitimo šešėlio.
18Savo valia jis mus pagimdė tiesos žodžiu, kad būtume tam tikri jo sutvėrimų pirmavaisiai.
19Todėl, mano mylimi broliai, kiekvienas žmogus tebūna greitas klausytis, lėtas kalbėti, lėtas rūstauti,
20nes žmogaus rūstybė nedaro Dievo teisumo.
21Todėl atmeskite visą nešvarumą bei piktybės gausumą ir su romumu priimkite įskiepytą žodį, kuris pajėgus išgelbėti jūsų sielas.
22Bet būkite žodžio vykdytojai, o ne tik klausytojai, apgaudinėjantys save.
23Nes jei kuris yra žodžio klausytojas, o ne vykdytojas, jis yra panašus į žmogų, žiūrintį į savo gimtąjį veidą veidrodyje,
24nes jis pasižiūri į save ir nueina, ir bematant pamiršta, koks buvo.
25Bet kas žiūri į tobulą laisvės įstatymą ir jame pasilieka, būdamas ne užmaršus klausytojas, bet darbo vykdytojas, tas bus palaimintas savo darbe.
26Jei kuris tarp jūsų regisi esąs religingas ir nepažaboja savo liežuvio, bet apgaudinėja savo širdį, to religija tuščia.
27Tyra ir nesuteršta religija prieš Dievą ir Tėvą yra ši: lankyti našlaičius ir našles jų varge ir laikyti save nesuteptą pasauliu.