1Mano broliai, nebūkime daugelis mokytojais, žinodami, kad gausime didesnį pasmerkimą.
2Nes daug kuo mes visi nusižengiame. Jei kas nenusižengia žodžiu, tas tobulas žmogus, pajėgus sutramdyti ir visą kūną.
3Štai įkišame žąslus arkliams į nasrus, kad jie mums paklustų; ir sukinėjame visą jų kūną.
4Štai ir laivai, nors ir tokie dideli ir varomi smarkių vėjų, tačiau labai mažo vairo pasukami ten, kur nori valdytojas.
5Taip ir liežuvis yra mažas narys, bet giriasi didžiais dalykais. Štai kokį didį dalyką padega maža ugnelė!
6Ir liežuvis yra ugnis, neteisybės pasaulis; toks yra liežuvis tarp mūsų narių, suteršiantis visą kūną ir padegantis prigimtinę eigą; ir yra pragaro padegtas.
7Nes kiekviena rūšis žvėrių ir paukščių, ir gyvačių, ir jūros būtybių, yra sutramdoma, ir buvo žmonijos sutramdyta,
8bet liežuvio negali sutramdyti joks žmogus; jis yra nesuvaldoma piktybė, pilnas mirtingų nuodų.
9Juo mes laiminame Dievą – Tėvą; ir juo mes keikiame žmones, kurie yra padaryti pagal Dievo panašumą.
10Iš tos pačios burnos eina laiminimas ir prakeikimas. Mano broliai, šitaip neturėtų būti.
11Ar šaltinis iš tos pačios vietos lieja saldų ir kartų vandenį?
12Ar figmedis, mano broliai, gali nešti alyvuoges? Arba vynmedis figas? Taip ir joks šaltinis negali duoti ir sūraus, ir gėlo vandens.
13Kuris tarp jūsų yra išmintingas ir turintis pažinimą? Teparodo gera elgsena savo darbus su išmintingu romumu.
14Bet jei savo širdyse turite kartų pavydą ir kivirčą, nesigirkite ir nemeluokite prieš tiesą.
15Ta išmintis nenusileidžia iš aukštybių, bet yra žemiška, juslinė, velniška.
16Nes kur pavydas ir kivirčas, ten sumaištis ir visokie pikti darbai.
17Bet išmintis, esanti iš aukštybių, pirmiausiai yra tyra, paskui taiki, švelni ir nuolaidi, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, be šališkumo ir be veidmainystės.
18O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie daro taiką.