1Tačiau aptemimas nebus, koks buvo jos varginime, kai jis iš pradžių lengvai pavargino Zebulono šalį ir Naftalio šalį, o vėliau labiau ją vargino palei jūros kelią, už Jordano, tautų Galilėjoje.
2Tauta, vaikščiojanti tamsoje, išvydo didelę šviesą; ant gyvenančių mirties šešėlio šalyje nušvito šviesa.
3Tu padauginai tautą, o nepadidinai džiaugsmo; jie džiaugiasi tavo akivaizdoje, kaip džiaugiasi pjūties metu, ir kaip džiūgaujama dalijantis grobį.
4Nes tu sulaužei jos naštos jungą ir jos pečių lazdą, jos engėjo rykštę kaip Midjano dieną.
5Nes kiekvienas kario mūšis yra su sąmyšio triukšmu ir drabužiais, išvoliotais kraujyje; bet šitas bus su sudeginimu ir ugnies kuru.
6Nes kūdikis mums gimė, sūnus yra mums duotas; ir valdžia bus ant jo peties; ir jis bus vadinamas vardu: Nuostabus, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Taikos Kunigaikštis.
7Jo valdžios augimui ir taikai nebus galo Dovydo soste ir jo karalystėje, kad tvarkytų ją ir įtvirtintų ją teismu ir teisingumu nuo dabar ir per amžius. Kariuomenių VIEŠPATIES uolumas tai įvykdys.
8Viešpats siuntė į Jokūbą žodį, ir jis nusileido ant Izraelio.
9Ir sužinos visa tauta – Efraimas ir Samarijos gyventojai, kurie sako su išdidumu ir širdies atkaklumu:
10„Plytos nugriuvo, bet mes pastatysime iš tašytų akmenų; sikomorai nukirsti, bet mes juos pakeisime kedrais“.
11Todėl VIEŠPATS sukels prieš ją Recino priešininkus ir suvienys jos priešus:
12sirus iš priekio ir filistinus iš užnugario; ir jie prarys Izraelį praverta burna. Dėl viso to jo pyktis nenusigręžė, bet jo ranka tebėra ištiesta.
13Nes tauta neatsigręžia į tą, kuris ją sumuša, ir jie neieško kariuomenių VIEŠPATIES.
14Todėl VIEŠPATS atkirs nuo Izraelio galvą ir uodegą, šaką ir vikšrį per vieną dieną.
15Senoliai ir garbingieji – jie yra galva; o pranašas, kuris moko melo, – jis yra uodega.
16Nes šitos tautos vadovai skatina juos klysti; o jų vedamieji – pražuvę.
17Todėl Viešpats nesidžiaugs jų jaunuoliais nei nepasigailės jų našlaičių bei našlių; nes jie visi veidmainiai ir piktadariai, ir kiekviena burna kalba kvailystes. Dėl viso to jo pyktis nenusigręžė, bet jo ranka tebėra ištiesta.
18Nes nedorybė dega kaip ugnis; ji prarys erškėčius bei usnis ir padegs miško tankmes, ir tai pakils kaip kylantys dūmai.
19Dėl kariuomenių VIEŠPATIES rūstybės aptemo šalis, ir tauta bus kaip ugnies kuras; nei vienas nesigailės savo brolio.
20Jis griebs dešinėje, bet bus alkanas; jis valgys kairėje, bet nepasisotins; jie kiekvienas valgys savo rankos kūną:
21Manasas Efraimą ir Efraimas Manasą; o jie drauge bus prieš Judą. Dėl viso to jo pyktis nenusigręžė, bet jo ranka tebėra ištiesta.