Isaiah 8
1 Toliau VIEŠPATS man tarė: „Pasiimk didelį ritinį ir užrašyk jame žmogaus rašikliu apie Maher-Šalal-Haš-Baz“.
2 Ir aš pasiėmiau ištikimus liudytojus, kad patvirtintų: kunigą Ūriją ir Jeberechijo sūnų Zachariją.
3 Ir aš nuėjau pas pranašę; ir ji pastojo bei pagimdė sūnų. Tuomet VIEŠPATS man tarė: „Pramink jį vardu Maher-Šalal-Haš-Baz.
4 Nes vaikui dar neišmokus šaukti ‘mano tėvas’ ir ‘mano motina’, Damasko turtai ir Samarijos grobis bus atimti Asirijos karaliaus akivaizdoje“.
5 Ir vėl VIEŠPATS man kalbėjo, sakydamas:
6 „Kadangi šita tauta atsisako Šiloacho vandenų, kurie tyliai teka, ir džiaugiasi Recinu ir Remalijo sūnumi;
7 todėl dabar štai Viešpats užleidžia ant jų upės vandenis, galingus ir gausius – Asirijos karalių ir visą jo šlovę; ir jis pakils viršum visų savo vagų ir apsems visus savo krantus;
8 ir eis per Judą; jis užtvindys ir užlies, net iki kaklo pasieks; ir jo išskėsti sparnai užpildys tavo šalies platybę, o Emanueli“.
9 Junkitės, tautos, ir jūs būsite sutriuškintos; atverkite ausį, visi jūs iš tolimų šalių; susijuoskite ir būsite sutriuškintos; susijuoskite ir būsite sutriuškintos.
10 Susitarkite, ir tai nueis niekais; tarkite žodį – ir jis neišsilaikys; nes Dievas yra su mumis.
11 Nes taip man kalbėjo VIEŠPATS stipria ranka ir mane pamokė, kad nevaikščiočiau šitos tautos keliu, sakydamas:
12 „Nesakykite ‘sąmokslas’ visiems tiems, kuriems šita tauta sakys ‘sąmokslas’, nei nebijokite to, ko ji bijosi, nei neišsigąskite.
13 Pašvęskite patį kariuomenių VIEŠPATĮ; ir jis tebūna jūsų baimė, ir jis tebūna jūsų išgąstis.
14 Ir jis bus šventovė; bet suklupimo akmuo ir papiktinimo uola abiems Izraelio namams, žabangos ir spąstai Jeruzalės gyventojams.
15 Ir daugelis tarp jų suklups, kris, suduš, įsipainios ir bus pagauti.
16 Surišk liudijimą, užantspauduok įstatymą tarp mano mokinių“.
17 O aš lauksiu VIEŠPATIES, kuris slepia savo veidą nuo Jokūbo namų, ir jo ieškosiu.
18 Štai aš ir vaikai, kuriuos man davė VIEŠPATS, esame ženklams ir stebuklams Izraelyje nuo kariuomenių VIEŠPATIES, gyvenančio Siono kalne.
19 Ir kai jie jums sakys: „Ieškokite turinčiųjų namų dvasias ir magų, kurie cypsi ir murma“; argi tauta neturi ieškoti savo Dievo? Dėl gyvųjų pas mirusiuosius?
20 Įstatymo ir liudijimo; jei jie nekalba pagal šitą žodį, tai todėl, kad juose nėra šviesos.
21 Ir jie eis per ją labai prislėgti ir alkani; ir įvyks, kai bus alkani, jie susierzins ir keiks savo karalių ir savo Dievą, ir žiūrės aukštyn.
22 Ir jie žiūrės į žemę; ir štai vargas ir tamsa, aptemdantis sielvartas; ir jie bus nuvaryti į tamsą.