Isaiah 7
1 Ir Judos karaliaus Uzijo sūnaus Jotamo sūnaus Ahazo dienomis įvyko, kad Sirijos karalius Recinas ir Izraelio karaliaus Remalijo sūnus Pekachas ėjo aukštyn į Jeruzalę, kad kariautų prieš ją, bet negalėjo jos įveikti.
2 Ir buvo pranešta Dovydo namams, sakant: „Sirija sudarė sąjungą su Efraimu“. Ir sudrebėjo jo širdis ir jo tautos širdis, kaip miško medžiai dreba nuo vėjo.
3 Tada VIEŠPATS tarė Izaijui: „Išeik Ahazo pasitikti, tu ir tavo sūnus Šear-Jašubas, prie aukštutinio tvenkinio vandentiekio galo, į vėlėjo lauko vieškelį;
4 ir jam tark: ‘Būk atidus ir būk ramus; nebijok, ir tavo širdis teneišsigąsta dėl šitų dviejų rūkstančių nuodėgulių uodegų: dėl Recino su Sirija ir Remalijo sūnaus smarkaus pykčio’.
5 Kadangi Sirija, Efraimas ir Remalijo sūnus suplanavo prieš tave pikta, sakydami:
6 „Eikime aukštyn prieš Judą, sudrumskime ją, prasilaužkime į ją ir pastatykime jos viduryje karaliumi Tabealio sūnų“;
7 taip sako Viešpats DIEVAS: „Tai neišsilaikys ir tai neįvyks.
8 Nes Sirijos galva yra Damaskas, o Damasko galva yra Recinas; ir per šešiasdešimt penkerius metus Efraimas bus taip sužlugdytas, kad jis nebebus tauta.
9 Efraimo galva yra Samarija, o Samarijos galva – Remalijo sūnus. Jei netikėsite, jūs tikrai neįsitvirtinsite“.
10 Toliau VIEŠPATS vėl kalbėjo Ahazui, sakydamas:
11 „Prašyk iš VIEŠPATIES, savo Dievo, ženklo; prašyk jo gilumoje ar viršuje aukštybėje“.
12 Bet Ahazas tarė: „Aš neprašysiu ir negundysiu VIEŠPATIES“.
13 Ir jis tarė: „Dabar klausykite, o Dovydo namai; ar jums per maža varginti žmones, bet ar jūs varginsite ir mano Dievą?
14 Todėl pats Viešpats duos jums ženklą: štai mergelė pastos ir pagimdys sūnų ir pramins jį Emanuelio vardu.
15 Jis maitinsis sviestu ir medumi, kad mokėtų atmesti pikta ir pasirinkti gera.
16 Nes prieš vaikui išmokus atmesti pikta ir pasirinkti gera, šalis, kuria tu bjauriesi, bus palikta abiejų jos karalių.
17 VIEŠPATS atves ant tavęs, ant tavo tautos ir ant tavo tėvo namų dienas, kokių nėra atėję nuo tos dienos, kai Efraimas pasitraukė nuo Judos, tai yra, Asirijos karalių“.
18 Ir tą dieną atsitiks, kad VIEŠPATS sušvilps musėms, esančioms Egipto upių tolimiausiame gale, ir bitėms, esančioms Asirijos krašte.
19 Ir jos ateis ir visos apguls tuščius slėnius, uolų plyšius, visus erškėčius ir visus krūmus.
20 Tą dieną Viešpats nuskus pasamdytu skustuvu, esančiu anapus upės, tai yra, Asirijos karaliumi, galvą ir kojų plaukus; taip pat ir barzdą sunaikins.
21 Ir tą dieną atsitiks, kad žmogus maitins jauną karvę ir dvi avis;
22 ir įvyks, kad dėl gausos pieno, kurio jos duos, jis valgys sviesto; nes sviestą ir medų valgys kiekvienas, kuris bus išlikęs šalyje.
23 Ir tą dieną atsitiks, kad kiekviena vieta, kurioje buvo tūkstantis vynmedžių už tūkstantį sidabrinių, bus erškėčiams ir usnims.
24 Žmonės ten ateis su strėlėmis ir lankais; nes visa šalis taps erškėčiais ir usnimis.
25 Ir ant visų kalvų, kurias apkas kapliu, neateis erškėčių ir usnių baimė; bet jos bus jaučiams pasiųsti ir mažiems galvijams nutrypti.