Isaiah 6
1 Tais metais, kai mirė karalius Uzijas, mačiau Viešpatį, sėdintį aukštame ir pakeltame soste, ir jo šleifas pripildė šventyklą.
2 Viršum jo stovėjo serafai; kiekvienas turėjo po šešis sparnus: dviem dengė savo veidą, dviem dengė savo kojas ir dviem skrido.
3 Ir vienas kitam šaukė, tardami: „Šventas, šventas, šventas kariuomenių VIEŠPATS; visa žemė pilna jo šlovės“.
4 Ir nuo šaukiančiųjų balso svyravo durų staktos, ir namai prisipildė dūmų.
5 Tada aš tariau: „Vargas man! Nes aš esu žuvęs; kadangi aš esu žmogus nešvariomis lūpomis ir gyvenu nešvarių lūpų tautos tarpe; nes mano akys matė Karalių, kariuomenių VIEŠPATĮ“.
6 Tada pas mane atskrido vienas iš serafų, turėdamas savo rankoje degančią anglį, kurią jis replėmis buvo paėmęs nuo aukuro;
7 ir jis uždėjo ją ant mano burnos ir tarė: „Štai ji palietė tavo lūpas; ir tavo neteisybė pašalinta, ir tavo nuodėmė apvalyta“.
8 Taip pat aš girdėjau Viešpaties balsą, sakantį: „Ką aš siųsiu, kas eis už mus?“ Tada aš pasakiau: „Štai aš; siųsk mane“.
9 Ir jis tarė: „Eik ir sakyk šitai tautai: ‘Jūs tikrai girdite, bet nesuprantate; ir jūs tikrai matote, bet nepastebite’.
10 Nutukink šitos tautos širdį, jų ausis apsunkink ir jų akis užmerk; kad jie nematytų akimis, negirdėtų ausimis, nesuprastų savo širdimis ir neatsiverstų, ir nebūtų pagydyti“.
11 Tada aš tariau: „Kiek ilgai, Viešpatie?“ Ir jis atsakė: „Kol miestai bus ištuštėję, be gyventojų, ir namai be žmonių, ir šalis bus visiškai tuščia,
12 ir VIEŠPATS bus perkėlęs žmones toli, ir bus didelis ištuštėjimas šalies viduje.
13 Tačiau joje bus dešimtadalis, ir jis sugrįš, ir bus ėdamas; kaip uosis ir kaip ąžuolas, kurių kamienas tebėra juose jiems numetus lapus; taip šventa sėkla bus jos kamienas“.