Bible

1 Dabar giedosiu savo karštai mylimam savo mylimojo giesmę apie jo vynuogyną. Mano karštai mylimas turėjo vynuogyną labai vaisingoje kalvoje; 2 jis jį aptvėrė, išrinko iš jo akmenis, apsodino jį rinktiniais vynmedžiais, jo viduryje pastatė bokštą ir padirbo jame vyno spaustuvą; ir jis tikėjosi, kad šis atneš vynuogių, bet jis atnešė laukinių vynuogių. 3 O dabar, Jeruzalės gyventojai ir Judos žmonės, meldžiu jus, teiskite tarp manęs ir mano vynuogyno. 4 Ką daugiau bebuvo galima padaryti mano vynuogynui, ko aš jame nepadariau? Kodėl, kai aš tikėjausi, kad jis duos vynuogių, jis davė laukinių vynuogių? 5 O dabar aš jums pasakysiu, ką aš padarysiu savo vynuogynui: aš pašalinsiu jo tvorą, ir jis bus nuėstas; ir nugriausiu jo sieną, ir jis bus sumindžiotas; 6 ir jį paliksiu dyką: jo neapgenės nei apkas; bet ten sudygs erškėčiai bei usnys; taip pat debesims įsakysiu nelyti ant jo lietaus. 7 Nes kariuomenių VIEŠPATIES vynuogynas yra Izraelio namai, o Judos žmonės – jo mielas sodinys; ir jis tikėjosi teismo, bet štai – engimas; teisumo, bet štai – šauksmas. 8 Vargas tiems, kurie jungia namą prie namo, kurie lauką priduria prie lauko, kol nebelieka vietos, kad jie vieni būtų apgyvendinti žemės viduryje! 9 Man į ausis kariuomenių VIEŠPATS pasakė: „Iš tiesų daug namų, didelių ir gražių, bus tušti be gyventojų. 10 Taip, dešimt akrų vynuogyno duos vieną batą, o homeras sėklos duos efą. 11 Vargas tiems, kurie keliasi anksti rytą sekioti paskui stiprų gėrimą, kurie pasilieka iki nakties, kol vynas juos įkaitina! 12 Jų pokyliuose yra arfa, viola, būgneliai, dūda bei vynas; bet jie nepaiso VIEŠPATIES darbo ir nežiūri jo rankų veikimo. 13 Todėl mano tauta nuėjo į nelaisvę, kadangi jie neturi pažinimo; jų garbingieji badauja, ir jų minia išsekusi nuo troškulio. 14 Todėl pragaras išsiplėtė, be ribų atvėrė savo nasrus; ir į jį nužengs jų šlovė, jų minia, jų pasipūtimas ir džiūgautojai. 15 Ir prastas žmogus bus pažemintas, ir galingasis bus nužemintas, ir išdidžiųjų akys bus nužemintos; 16 bet kariuomenių VIEŠPATS bus išaukštintas teisme, ir Dievas, kuris yra šventas, bus pašvęstas teisume. 17 Tada avinėliai ganysis pagal savo įprotį, ir riebiųjų dykvietėmis svetimieji maitinsis. 18 Vargas tiems, kurie traukia neteisybę tuštybės virvėmis ir nuodėmę tarsi vežimo vadžiomis; 19 kurie sako: „Tepaskuba jis ir tepagreitina savo darbą, kad mes tai matytume; ir tepriartėja, ir teateina Izraelio Šventojo sumanymas, kad jį pažintume!“ 20 Vargas tiems, kurie pikta vadina geru ir gera piktu, kurie tamsą palaiko šviesa ir šviesą tamsa, kurie kartų palaiko saldžiu ir saldų karčiu! 21 Vargas tiems, kurie išmintingi savo pačių akyse ir protingi savo pačių akivaizdoje! 22 Vargas tiems, kurie yra galingi vyną gerti ir stiprūs vyrai maišyti stiprius gėrimus; 23 kurie išteisina nedorėlį už atlygį ir iš teisiojo atima jo teisumą! 24 Todėl, kaip ugnis suryja ražienas ir liepsna praryja pelus, taip jų šaknis bus kaip puvėsiai ir jų žiedai pakils kaip dulkės; kadangi jie atmetė kariuomenių VIEŠPATIES įstatymą ir paniekino Izraelio Šventojo žodį. 25 Todėl VIEŠPATIES pyktis užsidegė prieš jo tautą, ir jis ištiesė prieš ją savo ranką ir ją sumušė; ir drebėjo kalvos, ir jų lavonai buvo sudraskyti gatvių viduryje. Dėl viso to nenusigręžė jo pyktis, bet jo ranka tebėra ištiesta. 26 Ir jis iškels vėliavą tolimoms tautoms ir joms sušvilps iš žemės pakraščio; ir štai jie skubiai, greitai ateis; 27 tarp jų nebus pavargusio nei suklumpančio; nei vienas nesnaus nei miegos; nei jų strėnų juosta atsiriš, nei jų apavo dirželis nutrūks; 28 jų strėlės aštrios ir visi jų lankai įtempti; jų žirgų kanopos laikomos titnagu, ir jų ratai – kaip viesulas; 29 jų riaumojimas bus kaip liūto, jie riaumos kaip jauni liūtai; taip, jie riaumos ir nusitvers grobį, ir saugiai jį nusineš, ir niekas jo neišgelbės. 30 Ir tą dieną jie riaumos prieš juos kaip jūros ūžimas; ir pažvelgus į šalį, štai tamsa, sielvartas, ir šviesa aptemusi jos danguose.