1Ir tą dieną septynios moterys nutvers vieną vyrą, sakydamos: „Mes valgysime savo pačių duoną ir dėvėsime savo pačių drabužį; tik leisk mums vadintis tavo vardu, kad mūsų gėda būtų nuimta“.
2Tą dieną VIEŠPATIES atžala bus graži ir šlovinga, o žemės vaisius bus puikus ir gražus Izraelio pabėgusiems.
3Ir įvyks, kad kas išliks Sione ir kas pasiliks Jeruzalėje, bus vadinamas šventu, tai yra kiekvienas, užrašytas tarp gyvenančiųjų Jeruzalėje;
4kai Viešpats bus nuplovęs Siono dukterų nešvarumus ir išvalęs Jeruzalės kraują iš jos tarpo teismo dvasia ir deginimo dvasia.
5Ir ant kiekvienos gyvenamos Siono kalno vietos ir ant jo susirinkimų VIEŠPATS sutvers debesį ir dūmus dieną bei liepsnojančios ugnies spindesį naktį; nes ant visos šlovės bus apsauga.
6Ir bus padangtė priedangai dienos metu nuo kaitros ir prieglobsčio vietai bei prieglaudai nuo audros ir lietaus.