1Nes štai Viešpats, kariuomenių VIEŠPATS, atims iš Jeruzalės ir iš Judos ramstį ir lazdą: visą duonos paramą ir visą vandens paramą,
2galiūną ir karo vyrą, teisėją ir pranašą, protingąjį ir senolį,
3penkiasdešimtininką, garbingą žmogų, patarėją, sumanų amatininką ir iškalbingą kalbėtoją.
4Ir aš duosiu vaikus, kad būtų jų kunigaikščiai, ir juos valdys kūdikiai.
5Ir tautoje bus vieni kitų engiami, kiekvienas savo artimo; vaikas išdidžiai elgsis su senoliu, o prastuolis su gerbiamu.
6Kai žmogus nutvers savo brolį iš savo tėvo namų, sakydamas: „Tu turi drabužį, būk mūsų valdovu, ir šitie griuvėsiai tebūna po tavo ranka“;
7tą dieną jis prisieks, sakydamas: „Aš nebūsiu gydytojas; nes mano namuose nėra nei duonos, nei drabužio; nedarykite manęs tautos valdovu“.
8Nes Jeruzalė sugriauta ir Juda kritusi; nes jų liežuvis ir jų darbai yra prieš VIEŠPATĮ, kad erzintų jo šlovės akis.
9Jų veido išraiška liudija prieš juos; ir savo nuodėmę jie skelbia kaip Sodoma, jie neslepia jos. Vargas jų sieloms! Nes jie patys sau atlygino piktu.
10Sakykite teisiesiems, kad jiems bus gerai; nes jie valgys savo darbų vaisių.
11Vargas nedorėliui! Jam bus blogai; nes jam bus duotas jo rankų atlygis.
12O mano tautą, vaikai juos engia ir moterys juos valdo. O mano tauta, tie, kurie tave veda, verčia tave klysti ir naikina tavo takų kelią.
13VIEŠPATS stojasi bylinėtis ir stojasi teisti tautą.
14VIEŠPATS įeis į teismą su savo tautos senoliais ir jos kunigaikščiais: nes jūs suvalgėte vynuogyną; iš beturčių grobis jūsų namuose.
15„Ką galvojate, sutrupindami mano tautą ir sumaldami beturčių veidus?“ – sako Viešpats, kariuomenių DIEVAS.
16VIEŠPATS dar sako: „Kadangi Siono dukterys išpuikusios ir vaikšto ištiestais kaklais bei ištvirkusiomis akimis, vaikšto ir eidamos tipena, ir savo kojomis žvangina;
17todėl Viešpats ištiks Siono dukterų viršugalvius šašlige, ir VIEŠPATS atidengs jų slaptas vietas.
18Tą dieną Viešpats atims puikumą jų žvangančių papuošalų aplink jų pėdas, jų galvos tinklelius ir apvalius kaip mėnuliukus jų papuošalus,
19grandinėles, apyrankes, nuometus,
20kepuraites, kojų papuošalus, galvos raiščius, dėžutes ir auskarus,
21žiedus ir nosies brangenybes,
22skirtingas drabužių eilutes, mantijas, galvos apdangalus, plaukų suktukus,
23veidrodėlius, ploną liną, gobtuvus ir šydus.
24Ir atsitiks, kad vietoje gardaus kvapo bus smarvė; vietoje juostos – įplyšimas; vietoje dailios šukuosenos – plikė; vietoje korsažo – ašutinis apjuostis; vietoje grožio – apdeginimas.
25Tavo vyrai kris nuo kalavijo ir tavo galiūnai kare.
26Ir jos vartai raudos ir gedės; ir apleista ji sėdės ant žemės.