1„Aš ieškomas tų, kurie apie mane neklausinėjo; aš surastas tų, kurie manęs neieškojo; aš sakiau: ‘Štai aš, štai aš’, tautai, kuri nebuvo vadinama mano vardu.
2Visą dieną buvau ištiesęs savo rankas į maištaujančią tautą, kuri vaikšto negeru keliu, paskui savo mintis;
3tautą, kuri kursto mano pyktį nuolatos man į akis; kuri aukoja soduose ir degina smilkalus ant aukurų iš plytų;
4kuri pasilieka tarp kapų ir nakvoja antkapiuose; kuri valgo kiaulės mėsą, ir jų induose yra bjaurysčių sultinys;
5kurie sako: ‘Stovėk, kur esi, nesiartink prie manęs, nes aš esu šventesnis už tave’. Šitie yra dūmai mano nosyje, ugnis, deganti visą dieną.
6Štai yra užrašyta mano akivaizdoje: Aš netylėsiu, bet atmokėsiu, atmokėsiu jiems į užantį
7jūsų neteisybes ir jūsų tėvų neteisybes, – sako VIEŠPATS, – kurie smilkėte ant kalnų ir man piktžodžiavote ant kalvų; todėl aš atseikėsiu jų ankstesnįjį darbą jiems į užantį“.
8Taip sako VIEŠPATS: „Kaip jaunas vynas randamas kekėje, ir yra sakoma: ‘Nesunaikink jos, nes joje yra palaiminimas’; taip aš darysiu dėl savo tarnų, kad jų visų nesunaikinčiau.
9Ir aš pagimdysiu iš Jokūbo sėklą ir iš Judos paveldėtoją, paveldėtoją mano kalnų; ir juos paveldės mano išrinktieji, ir mano tarnai ten gyvens.
10Šaronas bus kaimenių aptvaras ir Achoro slėnis – vieta sugulti bandoms, mano tautai, kuri manęs ieškojo.
11Bet jūs tie, kurie paliekate VIEŠPATĮ, kurie pamirštate mano šventąjį kalną, kurie paruošiate stalą šitam pulkui ir parūpinate geriamąją auką šitam skaičiui.
12Todėl aš jus priskaičiuosiu kalavijui, ir jūs visi nusilenksite paskerdimui; nes kai aš šaukiau, jūs neatsiliepėte; kai aš kalbėjau, jūs nesiklausėte; bet darėte pikta mano akyse ir pasirinkote tai, kas man nepatiko“.
13Todėl taip sako Viešpats DIEVAS: „Štai mano tarnai valgys, bet jūs alksite; štai mano tarnai gers, bet jūs trokšite; štai mano tarnai džiūgaus, bet jūs būsite sugėdinti;
14štai mano tarnai giedos iš širdies džiaugsmo, bet jūs šauksite iš širdies skausmo ir kauksite iš dvasios suspaudimo.
15Ir jūs paliksite mano išrinktiesiems savo vardą prakeikimui; nes Viešpats DIEVAS nužudys tave, o savo tarnus pavadins kitu vardu;
16kad laiminantis save žemėje, laimins save tiesos Dievu; ir kas prisieks žemėje, prisieks tiesos Dievu; nes ankstesnieji vargai pamiršti, nes jie paslėpti nuo mano akių.
17Nes štai aš kuriu naujus dangus ir naują žemę; ir ankstesnieji nebebus atsimintini nei nebeateis mintin.
18Bet jūs linksminkitės ir džiūgaukite per amžius tuo, ką aš sutveriu; nes štai aš sutveriu Jeruzalę – džiūgavimu, ir jos tautą – džiaugsmu.
19Ir aš džiūgausiu Jeruzale ir džiaugsiuosi savo tauta; ir nebesigirdės joje nei verksmo balso, nei raudojimo balso.
20Nuo tada nebebus keleto dienų kūdikio nei senio, nesulaukusio savo dienų pilnatvės; nes vaikas mirs šimto metų amžiaus; bet šimto metų amžiaus nusidėjėlis bus prakeiktas.
21Ir jie statys namus ir juose gyvens; ir sodins vynuogynus, ir valgys jų vaisių.
22Jie nestatys, kad kiti gyventų; jie nesodins, kad kiti valgytų; nes mano tautos dienos bus kaip medžio dienos, ir mano išrinktieji ilgai gėrėsis savo rankų darbu.
23Jie netriūs veltui ir negimdys vargui; nes jie yra VIEŠPATIES palaimintųjų sėkla ir jų palikuonys su jais.
24Ir įvyks, kad prieš jiems šaukiant aš atsakysiu; ir jiems dar tebekalbant aš išgirsiu.
25Vilkas ir avinėlis ganysis drauge, ir liūtas ės šiaudus kaip jautis; o dulkės bus gyvatės maistas. Jie nekenks ir nenaikins visame mano šventajame kalne“, – sako VIEŠPATS.