1Taip sako VIEŠPATS: „Dangus yra mano sostas, o žemė yra mano pakojis; kur yra namai, kuriuos man statysite? Ir kur yra mano poilsio vieta?
2Nes visa tai padarė mano ranka, ir visa tai buvo, – sako VIEŠPATS; – bet aš pažvelgsiu į tą, kuris yra vargšas, kuris yra palūžusios dvasios ir dreba nuo mano žodžio.
3Pjaunantis jautį yra kaip žudantis žmogų; aukojantis avinėlį – kaip nukertantis šuniui sprandą; aukojantis auką – kaip aukojantis kiaulės kraują; deginantis smilkalus – kaip laiminantis stabą. Taip, jie pasirinko savo pačių kelius, ir jų siela gėrisi jų bjaurystėmis.
4Taip pat ir aš pasirinksiu jų apgaules ir ant jų užleisiu jų baimes; nes kai aš šaukiau, niekas neatsiliepė; kai aš kalbėjau, jie nesiklausė; bet jie darė pikta mano akyse ir pasirinko tai, kas man nepatiko“.
5Klausykite VIEŠPATIES žodžio, jūs, kurie drebate nuo jo žodžio: „Jūsų broliai, kurie jūsų nekenčia, kurie jus išmeta dėl mano vardo, sakė: ‘Tebūna pašlovintas VIEŠPATS’; bet jis pasirodys jūsų džiaugsmui, o jie bus sugėdinti“.
6Triukšmingas balsas iš miesto, balsas iš šventyklos, balsas VIEŠPATIES, atmokančio atlygį savo priešams.
7Jai dar nepajutus gimdymo skausmų, ji pagimdė; jos skausmams dar neatėjus, ji pagimdė vyriškos lyties vaiką.
8Kas girdėjo tokį dalyką? Kas matė tokių dalykų? Ar žemė pagimdo per vieną dieną? Ar staiga gimsta tauta? Nes kai tik skausmai suėmė Sioną, jis pagimdė savo vaikus.
9„Ar aš, atvedęs iki gimdymo, neduosiu pagimdyti, – sako VIEŠPATS; – ar aš, davęs gimdyti, uždarysiu įsčias?“ – sako tavo Dievas.
10Džiaukitės su Jeruzale ir linksminkitės su ja jūs visi, kurie ją mylite; džiaugte džiaukitės su ja visi, kurie gedite dėl jos;
11kad žįstumėte ir pasisotintumėte jos paguodų krūtimis; kad melžtumėte ir gėrėtumėtės jos šlovės gausa.
12Nes taip sako VIEŠPATS: „Štai aš jai ištiesiu ramybę lyg upę ir pagonių šlovę kaip tekančią srovę; tada jūs žįsite, jūs būsite nešiojami prie jos šonų ir supami ant jos kelių.
13Kaip tą, kurį guodžia jo motina, taip aš jus paguosiu; ir jūs būsite paguosti Jeruzalėje.
14Ir kai jūs tai matysite, džiaugsis jūsų širdis, ir jūsų kaulai vešės kaip žolės; ir VIEŠPATIES ranka bus žinoma jo tarnams, o jo pasipiktinimas – jo priešams.
15Nes štai VIEŠPATS ateis su ugnimi ir kaip viesulas su savo vežimais, kad su įtūžiu atmokėtų savo pykčiu ir savo barimu ugnies liepsnomis.
16Nes ugnimi ir savo kalaviju VIEŠPATS bylinėsis su visais kūnais; ir daug bus VIEŠPATIES užmuštųjų.
17Tie, kurie pasišvenčia ir apsivalo soduose už vieno medžio, viduryje, valgydami kiaulieną, bjaurystes ir peles, bus sunaikinti kartu“, – sako VIEŠPATS.
18„Nes aš žinau jų darbus ir jų mintis; atsitiks, kad aš surinksiu visas tautas ir kalbas; ir jie ateis ir matys mano šlovę.
19Ir aš pastatysiu jų tarpe ženklą, ir aš pasiųsiu jų pabėgėlius į tautas: į Taršišą, Pulą ir Ludą, įtempiančius lanką, į Tubalą ir Javaną, į tolimas salas, kurios nėra girdėjusios apie mane ir nėra mačiusios mano šlovės; ir jie paskelbs mano šlovę tarp pagonių.
20Ir jie atgabens visus jūsų brolius iš visų tautų kaip auką VIEŠPAČIUI ant žirgų, vežimuose, neštuvuose, ant mulų ir ant greitųjų gyvulių į mano šventąjį kalną Jeruzalę, – sako VIEŠPATS, – kaip Izraelio vaikai atneša auką švariame inde į VIEŠPATIES namus.
21Ir aš taipogi iš jų paimsiu į kunigus ir į levitus, – sako VIEŠPATS.
22Nes kaip nauji dangūs ir nauja žemė, kuriuos aš padarysiu, pasiliks mano akivaizdoje, – sako VIEŠPATS, – taip pasiliks jūsų sėkla ir jūsų vardas.
23Ir įvyks, kad nuo vieno jauno mėnulio iki kito ir nuo vieno sabato iki kito visi kūnai ateis garbinti mano akivaizdoje, – sako VIEŠPATS.
24Ir jie išeis ir žiūrės į lavonus tų žmonių, kurie nusižengė prieš mane; nes jų kirminas nemirs ir jų ugnis neužges; ir jie bus pasibjaurėjimu visiems kūnams“.