Isaiah 64
1 O kad tu praplėštum dangus, kad nužengtum, kad nuo tavo akivaizdos sutirptų kalnai,
2 kaip kad dega lydanti ugnis, vandenį užvirina ugnis, kad padarytų tavo vardą žinomą tavo priešininkams, kad nuo tavo akivaizdos drebėtų tautos!
3 Kai tu darei baisius dalykus, kurių nelaukėme, tu nužengei, ir kalnai sutirpo nuo tavo akivaizdos.
4 Nes nuo pasaulio pradžios niekas negirdėjo nei ausimi nepatyrė, nei akis neregėjo be tavęs, o Dieve, to, ką jis paruošė tam, kuris jo laukia.
5 Tu pasitinki tą, kuris džiaugiasi ir vykdo teisumą, tuos, kurie atsimena tave tavo keliuose; štai tu užsirūstinęs; nes mes nusidėjome, ir tai yra nuolatos, ir mes būsime išgelbėti.
6 Bet mes visi esame kaip nešvarumas, ir visas mūsų teisumas yra kaip purvini skudurai; mes visi vystame kaip lapai; ir mūsų neteisybės mus nunešė kaip vėjas.
7 Ir nėra kas šauktųsi tavo vardo, kas save paskatintų įsikibti į tave; nes tu paslėpei savo veidą nuo mūsų ir mus naikinai dėl mūsų neteisybių.
8 Bet dabar, o VIEŠPATIE, tu esi mūsų tėvas; mes esame molis, o tu mūsų puodžius; mes visi – tavo rankos darbas.
9 Nerūstauk labai smarkiai, o VIEŠPATIE, ir neatsimink neteisybės amžinai; štai pažvelk, mes meldžiame tave, mes visi esame tavo tauta.
10 Tavo šventieji miestai yra dykuma, Sionas yra dykuma, Jeruzalė negyvenama.
11 Mūsų šventieji ir mūsų šlovingieji namai, kur mūsų tėvai tave gyrė, yra sudeginti ugnimi; ir visi mūsų geistini dalykai nuniokoti.
12 Ar dėl tų dalykų tu susilaikysi, o VIEŠPATIE? Ar tu tylėsi ir labai stipriai mus varginsi?