1„Nuženk ir atsisėsk dulkėse, o mergele, Babilono dukra, atsisėsk ant žemės; nėra sosto, o chaldėjų dukra; nes tavęs nebevadins švelnia ir išlepusia.
2Paimk girnas ir malk miltus; atidenk savo garbanas, apnuogink kojas, atidenk šlaunis, pereik per upes.
3Bus atidengtas tavo nuogumas, taip, tavo gėda bus matoma; aš atkeršysiu, ir aš nesusitiksiu su tavimi kaip žmogus.
4Mūsų atpirkėjas – jo vardas kariuomenių VIEŠPATS, Izraelio Šventasis.
5Tyliai sėdėk ir įeik į tamsybę, o chaldėjų dukra; nes tavęs nebevadins karalysčių ponia.
6Aš buvau užsirūstinęs ant savo tautos, suteršiau savo paveldą ir juos padaviau į tavo ranką; tu neparodei jiems gailestingumo; ant senolio tu uždėjai labai sunkų savo jungą.
7Ir tu sakei: ‘Per amžius būsiu ponia’; taip, kad tu neįsidėjai tų dalykų į savo širdį nei neprisiminei jų galo.
8Todėl dabar tai išklausyk, tu, atsidavusi malonumams, kuri gyveni nerūpestingai, kuri sakai savo širdyje: ‘Aš esu, ir be manęs nėra kitos; aš nesėdėsiu kaip našlė ir nepatirsiu vaikų netekimo’;
9tačiau akimirksniu, vieną dieną tave ištiks šitie du dalykai: vaikų netekimas ir našlystė; jie visu pilnumu tave ištiks dėl daugybės tavo burtų ir dėl didelės gausybės tavo kerų.
10Nes tu pasitikėjai savo piktybe; tu sakei: ‘Niekas manęs nemato’. Tavo išmintis ir tavo pažinimas – jie iškreipė tave; tu sakei savo širdyje: ‘Aš esu ir be manęs nėra kitos’.
11Todėl ant tavęs užeis nelaimė; tu nežinosi, iš kur ji kyla; ir tave užpuls bėda; tu nepajėgsi jos atitraukti; ir staiga ateis ant tavęs suniokojimas, apie kurį tu nežinai.
12Stokis dabar su savo kerais ir su daugybe savo burtų, kuriuose triūsei nuo savo jaunystės; gal galėsi pasinaudoti, gal tu nugalėsi.
13Tu nuvargai nuo savo patarimų daugybės. Dabar teatsistoja astrologai, žvaigždžių stebėtojai ir kurie prognozuoja kas mėnesį, ir teišgelbsti tave nuo to, kas ateina ant tavęs.
14Štai jie bus kaip ražiena; ugnis juos sudegins; jie neišsigelbės iš liepsnos galios; nebus anglių pasišildymui nei ugnies, prie kurios galima atsisėsti.
15Tokie tau bus tie, su kuriais triūsei – tavo pirkliai nuo tavo jaunystės; jie nuklys kiekvienas į savo vietą; nei vienas tavęs neišgelbės“.