Isaiah 48
1 „Klausykite to, o Jokūbo namai, kurie vadinatės Izraelio vardu ir esate išėję iš Judos vandenų, kurie prisiekiate VIEŠPATIES vardu ir minite Izraelio Dievą, bet ne tiesoje ir ne teisume.
2 Nes jie vadina save esančiais iš šventojo miesto ir remiasi Izraelio Dievu; jo vardas – kariuomenių VIEŠPATS.
3 Aš paskelbiau ankstesnius dalykus nuo pradžios; jie išėjo iš mano burnos, ir aš juos išdėsčiau; akimirksniu aš tai padariau, ir jie įvyko.
4 Kadangi aš žinojau, kad tu užsispyręs, kad tavo sprandas yra geležinė sausgyslė ir tavo kakta varinė,
5 aš tau tai pranešiau nuo pradžios; prieš įvykstant aš tau tai paskelbiau; kad nesakytum: ‘Mano stabas tai padarė, mano raižytas atvaizdas, mano nulietas atvaizdas tai įsakė’.
6 Tu girdėjai, pamatyk visa tai; argi jūs to nepripažinsite? Nuo to laiko aš tau paskelbiau naujų dalykų, būtent slaptų dalykų, ir tu jų nežinojai.
7 Jie sutverti dabar, o ne nuo pradžios; tai yra, pirmiau tos dienos, kai tu jų negirdėjai, kad nesakytum: ‘Štai aš juos žinojau’.
8 Taip, tu negirdėjai, taip, nežinojai; taip, nuo to laiko, kai tavo ausis nebuvo atverta; nes aš žinojau, kad tu būtumei pasielgęs labai išdavikiškai, ir nuo įsčių tave vadino nusižengėliu.
9 Dėl savo vardo aš atidėsiu savo pyktį ir vardan savo gyriaus aš dėl tavęs susilaikysiu, kad tavęs neiškirsčiau.
10 Štai aš tave išvaliau, bet ne su sidabru; aš tave išsirinkau vargo krosnyje.
11 Dėl savęs – dėl savęs tai darysiu; nes kaipgi būtų suterštas mano vardas? Ir savo šlovės aš neduosiu kitam.
12 Klausyk manęs, o Jokūbai, Izraeli, mano pašauktasis; aš esu tas; aš esu pirmasis, aš esu ir paskutinysis.
13 Taipogi mano ranka padėjo žemės pamatą, ir mano dešinė sprindžiais išmatavo dangus; kai aš juos pašaukiu, jie atsistoja drauge.
14 Susirinkite, jūs visi, ir klausykite; kas tarp jų yra paskelbęs šituos dalykus? VIEŠPATS jį pamilo; jis įvykdys jo norą ant Babilono, ir jo ranka bus ant chaldėjų.
15 Aš – būtent aš kalbėjau; taip, aš jį pašaukiau; aš jį atvedžiau ir jis padarys jo kelią klestintį.
16 Priartėkite prie manęs, klausykite to: ‘Nuo pradžios aš nekalbėjau slaptai; nuo to laiko, kai tai buvo, aš ten esu; o dabar Viešpats DIEVAS ir jo Dvasia pasiuntė mane’.
17 Taip sako VIEŠPATS, tavo Atpirkėjas, Izraelio Šventasis: ‘Aš esu VIEŠPATS, tavo Dievas, kuris tave moko, kas naudinga, kuris tave veda keliu, kuriuo tu turi eiti.
18 O kad tu būtum klausęs mano įsakymų! Tada tavo ramybė būtų buvusi kaip upė, ir tavo teisumas – kaip jūros bangos;
19 taip pat ir tavo sėkla būtų buvusi kaip smiltys, ir tavo vidurių palikuonys – kaip jų grūdeliai; jo vardas nebūtų buvęs iškirstas nei išnaikintas iš mano akivaizdos’.
20 Išeikite iš Babilono, bėkite nuo chaldėjų, giedojimo balsu skelbkite, sakykite tai, tarkite tai iki žemės pakraščių; sakykite: ‘VIEŠPATS atpirko savo tarną Jokūbą’.
21 Ir jie netroško, kai jis juos vedė per dykumas; jis padarė, kad vandenys jiems tekėtų iš uolos; taipogi jis perskėlė uolą, ir ištryško vandenys.
22 „Nedorėliui nėra ramybės“, – sako VIEŠPATS.