1„Belis nusilenkia, Nebas susikūprina, jų stabai buvo ant gyvulių ir ant galvijų; jūsų naštos buvo sunkiai pakrautos; jos yra našta pavargusiems gyvuliams.
2Jie susikūprina, jie nusilenkia drauge; jie negalėjo išgelbėti naštos, bet patys išėjo į nelaisvę.
3Klausykite manęs, o Jokūbo namai, ir visas Izraelio namų likuti, kurie esate mano nešiojami nuo pat pilvo, kurie esate nešiojami nuo pat įsčių;
4ir iki jūsų senatvės aš esu tas; ir iki žilų plaukų aš jus nešiosiu; aš padariau ir aš nešiosiu; būtent aš jus nešiosiu ir išvaduosiu.
5Su kuo mane palyginsite ir su kuo mane sulyginsite ir mane prilyginsite, kad mes būtume panašūs?
6Jie švaisto auksą iš maišelio ir sidabrą pasveria svarstyklėmis, ir pasisamdo auksakalį; ir jis padaro iš to dievą; jie parpuola, taip, jie garbina.
7Jie pakelia jį ant peties, jį neša ir padeda į jo vietą, ir jis stovi; iš savo vietos jis nejuda; taip, jo šaukiasi, tačiau jis negali nei atsiliepti, nei išgelbėti jo iš bėdos.
8Atsiminkite tai ir pasirodykite vyrais; vėl prisiminkite tai, jūs nusižengėliai.
9Atsiminkite ankstesnius dalykus nuo seno; nes aš esu Dievas, ir nėra kito; aš esu Dievas, ir nėra tokio, kaip aš,
10skelbiančio pabaigą nuo pradžios ir nuo senovės laikų tai, kas dar nėra įvykę, sakančio: ‘Mano sumanymas išsilaikys, ir aš padarysiu visa, ko noriu’.
11Aš šaukiu iš rytų plėšrų paukštį, iš tolimos šalies vyrą, vykdantį mano sumanymą; taip, aš kalbėjau, aš tai ir įvykdysiu; aš nutariau, aš tai ir padarysiu.
12Klausykite manęs, jūs, atkakliaširdžiai, kurie esate toli nuo teisumo;
13aš priartinu savo teisumą; jis nebus toli, ir mano išgelbėjimas neuždels; ir aš padėsiu Sione išgelbėjimą, Izraeliui savo šlovę“.