Isaiah 46
1 „Belis nusilenkia, Nebas susikūprina, jų stabai buvo ant gyvulių ir ant galvijų; jūsų naštos buvo sunkiai pakrautos; jos yra našta pavargusiems gyvuliams.
2 Jie susikūprina, jie nusilenkia drauge; jie negalėjo išgelbėti naštos, bet patys išėjo į nelaisvę.
3 Klausykite manęs, o Jokūbo namai, ir visas Izraelio namų likuti, kurie esate mano nešiojami nuo pat pilvo, kurie esate nešiojami nuo pat įsčių;
4 ir iki jūsų senatvės aš esu tas; ir iki žilų plaukų aš jus nešiosiu; aš padariau ir aš nešiosiu; būtent aš jus nešiosiu ir išvaduosiu.
5 Su kuo mane palyginsite ir su kuo mane sulyginsite ir mane prilyginsite, kad mes būtume panašūs?
6 Jie švaisto auksą iš maišelio ir sidabrą pasveria svarstyklėmis, ir pasisamdo auksakalį; ir jis padaro iš to dievą; jie parpuola, taip, jie garbina.
7 Jie pakelia jį ant peties, jį neša ir padeda į jo vietą, ir jis stovi; iš savo vietos jis nejuda; taip, jo šaukiasi, tačiau jis negali nei atsiliepti, nei išgelbėti jo iš bėdos.
8 Atsiminkite tai ir pasirodykite vyrais; vėl prisiminkite tai, jūs nusižengėliai.
9 Atsiminkite ankstesnius dalykus nuo seno; nes aš esu Dievas, ir nėra kito; aš esu Dievas, ir nėra tokio, kaip aš,
10 skelbiančio pabaigą nuo pradžios ir nuo senovės laikų tai, kas dar nėra įvykę, sakančio: ‘Mano sumanymas išsilaikys, ir aš padarysiu visa, ko noriu’.
11 Aš šaukiu iš rytų plėšrų paukštį, iš tolimos šalies vyrą, vykdantį mano sumanymą; taip, aš kalbėjau, aš tai ir įvykdysiu; aš nutariau, aš tai ir padarysiu.
12 Klausykite manęs, jūs, atkakliaširdžiai, kurie esate toli nuo teisumo;
13 aš priartinu savo teisumą; jis nebus toli, ir mano išgelbėjimas neuždels; ir aš padėsiu Sione išgelbėjimą, Izraeliui savo šlovę“.