1Tuo metu Baladano sūnus Merodach-Baladanas, Babilono karalius, nusiuntė laiškus ir dovaną Chezekijui; nes girdėjo, kad jis buvo susirgęs ir pasveiko.
2Ir Chezekijas apsidžiaugė dėl jų ir jiems parodė savo brangenybių namus, sidabrą, auksą, kvapus, brangų tepalą, visą savo ginklų sandėlį ir viską, kas buvo rasta jo lobynuose; nebuvo nieko jo namuose ir visose jo valdose, ko Chezekijas nebūtų jiems parodęs.
3Tada pranašas Izaijas atėjo pas karalių Chezekiją ir jam tarė: „Ką pasakė šitie vyrai? Ir iš kur jie atvyko pas tave?“ Ir Chezekijas tarė: „Jie atvyko pas mane iš tolimos šalies, tai yra, iš Babilono“.
4Tada jis tarė: „Ką jie matė tavo namuose?“ Ir Chezekijas atsakė: „Jie matė viską, kas yra mano namuose; nėra nieko mano lobynuose, ko nebūčiau jiems parodęs“.
5Tada Izaijas tarė Chezekijui: „Klausyk kariuomenių VIEŠPATIES žodžio:
6‘Štai ateis dienos, kai visa, kas yra tavo namuose ir ką tavo tėvai sukrovė iki šios dienos, bus nugabenta į Babiloną; nieko nepaliks, – sako VIEŠPATS.
7Ir jie paims iš tavo sūnų, kurie kils iš tavęs, kuriuos tu pagimdysi; ir jie bus eunuchais Babilono karaliaus rūmuose’“.
8Tada Chezekijas tarė Izaijui: „VIEŠPATIES žodis, kurį tu kalbėjai, yra geras“. Jis dar tarė: „Nes bus taika ir tiesa mano dienomis“.