1„Vargas maištaujantiems vaikams, – sako VIEŠPATS, – kurie ima patarimą, bet ne iš manęs; ir kurie dengia apdangalu, bet ne mano dvasios, kad jie pridėtų nuodėmę prie nuodėmės;
2kurie eina, kad leistųsi į Egiptą, mano burnos nepasiklausę, kad sustiprintų save faraono stiprybe ir pasitikėtų Egipto šešėliu!
3Todėl faraono stiprybė bus jūsų gėda ir pasitikėjimas Egipto šešėliu – jūsų negarbe.
4Nes jo kunigaikščiai buvo Coane ir jo pasiuntiniai atėjo į Hanesą.
5Jie visi gėdijosi tauta, kuri negalėjo nei duoti jiems naudos, nei būti pagalba nei nauda, o tik gėda ir priekaištu“.
6Pietų žvėrių našta: į vargo ir skausmo šalį, iš kurios ateina jaunas ir senas liūtas, angis ir ugninga skraidanti gyvatė, jie gabens ant jaunų asilų pečių savo turtus ir ant kupranugarių kuprų savo lobius tautai, kuri jiems neduos naudos.
7Nes egiptiečių pagalba bus bergždžia ir betikslė; todėl šaukiau apie tai: „Jų stiprybė – ramiai sėdėti“.
8Dabar eik, užrašyk tai plokštėje jų akivaizdoje ir įrašyk tai knygoje, kad tai būtų ateinančiam laikui per amžių amžius;
9kad ji yra maištaujanti tauta, meluojantys vaikai, vaikai, kurie nenori klausyti VIEŠPATIES įstatymo;
10kurie sako regėtojams: „Neregėkite“; ir pranašams: „Nepranašaukite mums teisingų dalykų, kalbėkite mums tai, kas malonu, pranašaukite apgavystes;
11nukrypkite nuo kelio, pasukite iš tako, pašalinkite Izraelio Šventąjį iš mūsų akivaizdos“.
12Todėl taip sako Izraelio Šventasis: „Kadangi jūs niekinate šitą žodį ir pasitikite engimu, iškreiptumu, ir tuo remiatės;
13todėl šita neteisybė jums bus kaip besirengianti griūti pralauža, išsigaubusi aukštoje sienoje, kurios lūžis ateis staiga, per akimirką.
14Ir jis ją pralauš kaip sudaužomas puodžių indas, kuris sutrupinamas; jis nepasigailės; taip, kad neberas jo sutrupėjime šukės ugniai paimti iš židinio ar vandens pasisemti iš duobės“.
15Nes taip sako Viešpats DIEVAS, Izraelio Šventasis: „Sugrįžimu ir poilsiu jūs būsite išgelbėti; tylume ir pasitikėjime bus jūsų stiprybė; o jūs nenorėjote.
16Bet jūs sakėte: ‘Ne; nes mes bėgsime ant žirgų’; todėl jūs bėgsite; ir: ‘Ant greitųjų josime’; todėl greiti bus tie, kurie jus vysis.
17Vienas tūkstantis bėgs vienam barant; penkiems barant jūs bėgsite, kol liksite kaip švyturys ant kalno viršūnės ir kaip vėliava ant kalvos“.
18Ir todėl VIEŠPATS lauks, kad jis būtų jums maloningas, ir todėl jis bus išaukštintas, kad jis jūsų pasigailėtų; nes VIEŠPATS yra teismo Dievas; palaiminti visi, kurie jo laukia.
19Nes tauta gyvens Sione, Jeruzalėje; tu nebeverksi; jis bus tau labai maloningas tau šaukiant balsu; kai jis tai išgirs, jis tau atsilieps.
20Ir nors Viešpats jums duoda nelaimės duonos ir priespaudos vandens, tačiau tavo mokytojai daugiau nebebus nukelti į kampą, bet tavo akys matys tavo mokytojus;
21ir tavo ausys girdės žodį tau už nugaros, sakantį: „Tai yra kelias, vaikščiokite juo“, kai pasukate į dešinę ir kai pasukate į kairę.
22Taip pat jūs suteršite savo sidabrinių raižytų atvaizdų dangą ir savo nulietų auksinių atvaizdų papuošalą; tu juos išmesi kaip mėnesinių skudurą; tu jiems pasakysi: „Eik iš čia“.
23Tada jis duos tavo sėklos lietų, kad ja apsėtum dirvą; ir duonos iš žemės prieaugio, ir jis bus riebus ir gausus; tą dieną tavo galvijai ganysis plačiose ganyklose.
24Taip pat jaučiai ir jauni asilai, kurie apdirba dirvą, ės gryną pašarą, išvėtytą kastuvu ir vėtykle.
25Ir ant kiekvieno aukšto kalno ir ant kiekvienos aukštos kalvos bus upės ir vandenų srovės didžiųjų žudynių dieną, kai bokštai grius.
26Ir mėnulio šviesa bus kaip saulės šviesa, ir saulės šviesa bus septyneriopa, kaip septynių dienų šviesa, tą dieną, kai VIEŠPATS aptvarstys savo tautos spragą ir pagydys jų kirčių žaizdą.
27Štai VIEŠPATIES vardas ateina iš toli, degantis savo pykčiu, ir sunki jo našta; jo lūpos pilnos pasipiktinimo, ir jo liežuvis kaip ryjanti ugnis;
28o jo kvapas, kaip užliejanti srovė, sieks iki vidurio kaklo, kad sijotų tautas tuštybės sietu; ir tautų nasruose bus juos klaidinantis apynasris.
29Jūsų giesmė bus kaip naktį, kai laikomasi šventų iškilmių; ir širdies džiaugsmas kaip tam, kuris eina su dūda, kad ateitų į VIEŠPATIES kalną, pas Izraelio Galingąjį.
30Ir VIEŠPATS duos išgirsti savo šlovingą balsą ir parodys savo nusileidžiančią ranką su savo pykčio įtūžiu ir ryjančios ugnies liepsna, su išsklaidymu, audra ir krušos ledokšniais.
31Nes VIEŠPATIES balsu bus sumuštas asiras, kuris smogė lazda.
32Ir visur, kur pereis pagrįsta lazda, kurią VIEŠPATS nuleis ant jo, tai bus su būgneliais bei arfomis; ir sudrebinimo mūšiuose jis kovos su ja.
33Nes jau seniai yra paruoštas Tofetas; taip, jis paruoštas karaliui; jis padarė jį gilų ir platų; jo laužas yra ugnis ir daug malkų; VIEŠPATIES kvapas kaip sieros srovė jį uždegs.