1Vargas tiems, kurie leidžiasi į Egiptą pagalbos; ir remiasi žirgais, ir pasitiki vežimais, nes jų daug, ir raiteliais, nes jie labai stiprūs; bet jie nesikreipia į Izraelio Šventąjį nei VIEŠPATIES neieško!
2Tačiau jis irgi išmintingas ir atves nelaimę, ir savo žodžių neatšauks; bet pakils prieš piktadarių namus ir prieš pagalbą tų, kurie daro neteisybę.
3Na, o egiptiečiai yra žmonės, o ne Dievas; ir jų žirgai – kūnas, o ne dvasia. Kai VIEŠPATS išties savo ranką, pargrius padėjėjas ir kris tas, kuriam padedama, ir jie visi kartu pražus.
4Nes taip man pasakė VIEŠPATS: „Kaip liūtas ir jaunas liūtas, riaumojantis ant savo grobio, kai šaukia prieš jį piemenų daugybė, jis neišsigąsta jų balso ir nuo jų triukšmo nesižemina; taip kariuomenių VIEŠPATS nužengs kovoti dėl Siono kalno ir dėl jo kalvos.
5Kaip paukščiai skraido, taip kariuomenių VIEŠPATS gins Jeruzalę; taipogi gindamas ją išvaduos ir praeidamas ją išsaugos.
6Atsigręžkite į tą, prieš kurį Izraelio vaikai labai maištavo.
7Nes tą dieną kiekvienas numes šalin savo sidabrinius stabus ir savo auksinius stabus, kuriuos jūsų rankos jums padarė nuodėmei.
8Tada asiras kris ne nuo galiūno kalavijo, ir ne prastuolio kalavijas jį rys; bet jis bėgs nuo kalavijo, ir jo jaunuoliai bus pakrikę.
9Ir iš baimės jis perbėgs į savo tvirtovę, ir jo kunigaikščiai išsigąs vėliavos“, – sako VIEŠPATS, kurio ugnis yra Sione, ir jo krosnis Jeruzalėje.