Isaiah 29
1 Vargas Arieliui, Arieliui, miestui, kur gyveno Dovydas! Dėkite metus prie metų; tegul jie pjauna aukas.
2 Bet aš prispausiu Arielį, ir ten bus nusiminimas bei sielvartas; ir jis man bus kaip Arielis.
3 Aš stovyklausiu prieš tave aplinkui, apgulsiu tave kalnu ir iškelsiu prieš tave fortus.
4 Ir tu būsi pažemintas ir kalbėsi iš žemės, ir tavo kalba bus tyli iš dulkių, ir tavo balsas bus kaip turinčiojo namų dvasią, iš žemės, ir tavo kalba šnibždės iš dulkių.
5 Be to, tavo svetimšalių daugybė bus kaip smulkios dulkės, ir baisiųjų daugybė bus kaip praskrendantys pelai; taip, tai bus akimirksniu, staiga.
6 Kariuomenių VIEŠPATIES tu būsi aplankytas su griausmu, žemės drebėjimu ir dideliu triukšmu, su vėtra, audra ir ryjančios ugnies liepsna.
7 Kaip nakties regėjimo sapnas bus gausybė visų tautų, kurios kariauja prieš Arielį, būtent visų kariaujančių prieš jį bei jo sutvirtinimus, ir kurios jį prispaudžia.
8 Bus taip, kaip kad alkanas sapnuoja, kad jis valgo; bet jis pabunda, ir jo siela tuščia; arba kaip kad ištroškęs sapnuoja, kad jis geria; bet jis pabunda ir štai, yra nusilpęs, ir jo siela išalkusi; taip bus daugybei visų tautų, kariaujančių prieš Siono kalną.
9 Sustokite ir stebėkitės; šūkaukite ir šaukite; jie girti, bet ne nuo vyno; jie svirduliuoja, bet ne nuo stipraus gėrimo.
10 Nes VIEŠPATS išliejo ant jūsų gilaus miego dvasią ir užmerkė jūsų akis; pranašus ir jūsų valdovus, regėtojus jis apdengė.
11 Ir regėjimas apie visa jums tapo kaip žodžiai užantspauduotos knygos, kurią paduoda mokytajam, sakydami: „Meldžiu tave, paskaityk tai“; o jis sako: „Negaliu, nes ji užantspauduota“.
12 Ir paduoda knygą nemokytajam, sakydami: „Meldžiu tave, paskaityk tai“; o jis sako: „Aš neišmokytas“.
13 Todėl Viešpats tarė: „Kadangi šita tauta artinasi prie manęs savo burna, ir savo lūpomis mane gerbia, bet savo širdis atitraukė toli nuo manęs, ir jų baimė man yra mokoma žmonių prisakymais,
14 todėl štai aš toliau darysiu nuostabų darbą šioje tautoje – nuostabų darbą ir stebuklą; nes jų išmintingųjų išmintis pražus ir jų protingųjų supratimas pasislėps“.
15 Vargas tiems, kurie siekia giliai paslėpti savo ketinimą nuo VIEŠPATIES, ir jų darbai yra tamsoje, ir jie sako: „Kas mus mato ir kas mus žino?“
16 Tikrai tai, kad jūs apverčiate dalykus aukštyn kojomis, bus laikoma puodžiaus moliu; nes argi dirbinys sakys apie tą, kuris jį padarė: „Jis manęs nepadarė“? Ar suformuotas daiktas sakys apie tą, kuris jį suformavo: „Jis nieko nesupranta“?
17 Argi ne po labai trumpo laiko Libanas bus paverstas vaisingu lauku, o vaisingas laukas bus laikomas mišku?
18 Ir tą dieną kurčiai girdės knygos žodžius, ir aklųjų akys praregės iš miglotumo ir iš tamsos.
19 Taip pat ir romieji dar labiau džiaugsis VIEŠPAČIU, ir beturčiai tarp žmonių džiūgaus Izraelio Šventuoju.
20 Nes baisieji paversti niekais, ir pašaipūnai sunaikinti, ir visi, kurie tyko dėl neteisybės, iškirsti;
21 kurie padaro žmogų pažeidėju dėl žodžio ir spendžia spąstus tam, kuris bara vartuose, ir atstumia teisųjį kaip nieką.
22 Todėl taip sako VIEŠPATS, kuris atpirko Abraomą, apie Jokūbo namus: „Jokūbas dabar nebus sugėdytas, ir dabar jo veidas nebeišblykš.
23 Bet kai jis matys savo vaikus, mano rankų darbą, savo tarpe, jie pašvęs mano vardą ir pašvęs Jokūbo Šventąjį, ir bijos Izraelio Dievo.
24 Taip pat ir tie, kurie klydo dvasioje, įgis supratimą, o tie, kurie murmėjo, mokysis mokslo“.