Isaiah 28
1 Vargas išdidumo vainikui, Efraimo girtuokliams, kurio šlovingas grožis yra vystančios gėlės, esančios ant riebių slėnių galvos tų, kurie yra vyno įveikti!
2 Štai Viešpats turi stiprųjį ir galingąjį, kuris kaip audringa kruša ir kaip naikinanti audra, kaip užliejantis galingų vandenų potvynis ranka nublokš ant žemės.
3 Išdidumo vainikas, Efraimo girtuokliai, bus mindomi po kojomis;
4 ir šlovingas grožis, esantis ant riebaus slėnio galvos, bus vystanti gėlė ir kaip skubotas vaisius prieš vasarą, kurį pamatęs suvalgo į jį bežiūrintysis, kol šis dar yra jo rankoje.
5 Tą dieną kariuomenių VIEŠPATS bus šlovės vainikas, grožio diadema savo tautos likučiui
6 ir teismo dvasia tam, kuris sėdasi teisti, ir stiprybė tiems, kurie nukreipia mūšį vartų link.
7 Bet taipogi jie suklydo nuo vyno, ir nuo stipraus gėrimo yra nuklydę iš kelio; kunigas ir pranašas klysta nuo stipraus gėrimo, jie yra vyno praryti, jie yra nuklydę iš kelio nuo stipraus gėrimo; jie klysta regėjime, jie suklumpa teisme.
8 Nes visi stalai pilni vėmalų ir nešvarumų, jog nėra švarios vietos.
9 Ką jis pamokys pažinimo? Kam jis duos suprasti mokslą? Nujunkytiems nuo pieno, atitrauktiems nuo krūtų.
10 Nes prisakymas turi būti po prisakymo, prisakymas po prisakymo; eilutė po eilutės, eilutė po eilutės; čia truputį, ten truputį;
11 nes mikčiojančiomis lūpomis ir kita kalba jis kalbės šitai tautai.
12 Kuriai jis pasakė: „Tai poilsis, kuriuo galite duoti pailsėti pavargusiems; ir tai atgaiva“; tačiau jie nenorėjo klausyti.
13 Bet VIEŠPATIES žodis jiems buvo prisakymas po prisakymo, prisakymas po prisakymo; eilutė po eilutės, eilutė po eilutės; čia truputį, ten truputį; kad jie eitų ir pargriūtų atbuli, ir susikultų, ir įsipainiotų, ir būtų sugauti.
14 Todėl klausykite VIEŠPATIES žodžio, jūs, išjuokėjai, kurie valdote šitą tautą, esančią Jeruzalėje.
15 Kadangi jūs sakėte: „Mes sudarėme sandorą su mirtimi, ir su pragaru sudarėme sutartį; kai sunaikinantis bizūnas praeis, jis neateis ant mūsų; nes melą padarėme savo prieglobsčiu ir pasislėpėme po melagyste“;
16 todėl taip sako Viešpats DIEVAS: „Štai aš dedu Sione pamatui akmenį, išbandytą akmenį, brangų kertinį akmenį, tikrą pamatą: kas tiki, nesiskubins.
17 Taip pat aš teismą paskirsiu pagal virvę, o teisumą – pagal svambalą; ir kruša nušluos melo prieglobstį, ir vandenys užlies slaptavietę.
18 Ir bus panaikinta jūsų sandora su mirtimi, ir jūsų sutartis su pragaru neišsilaikys; kai sunaikinantis bizūnas praeis, jūs būsite jo sutrypti.
19 Nuo to laiko, kai jis išeis, jis jus pagaus; nes jis praeidinės rytas po ryto, dieną bei naktį; ir bus nerimas vien sužinojus žinią“.
20 Nes lova per trumpa, kad žmogus galėtų joje išsitiesti; ir apdangalas per siauras, kad galėtų į jį įsivynioti.
21 Nes VIEŠPATS pakils kaip Peracimo kalne, jis užsirūstins kaip Gibeono slėnyje, kad jis darytų savo darbą, sau svetimą darbą; ir įvykdytų savo veiksmą, sau neįprastą veiksmą.
22 Taigi dabar nebūkite pašaipūnai, kad nesustiprėtų jūsų pančiai; nes aš girdėjau iš Viešpaties, kariuomenių DIEVO, sunaikinimą, nulemtą visai žemei.
23 Pakreipkite ausį ir išgirskite mano balsą; klausykite ir išgirskite mano kalbą.
24 Argi artojas visą dieną aria, kad sėtų? Ar jis praaria ir sutrupina savo dirvos grumstus?
25 Argi sulyginęs jos paviršių jis neišbarsto vikių, nebarsto kmynų, neberia rinktinių kviečių, miežių ir rugių, paskirtų į jų vietą?
26 Nes jo Dievas jį pamoko apdairumo ir jį moko.
27 Nes vikiai nekuliami kuliamaisiais įrankiais, ir vežimo tekinių nesukioja ant kmynų; bet vikius iškulia lazda, o kmynus – pagaliu.
28 Duonos javus sutrina; nes niekas jų visą laiką nekulia ir nedaužo savo vežimo ratu, ir jų netrina raiteliais.
29 Tai irgi išeina nuo kariuomenių VIEŠPATIES, kuris yra nuostabus patarimais ir puikus darbais.