1Tą dieną VIEŠPATS savo sunkiu, dideliu ir stipriu kalaviju nubaus leviataną, prasiskverbiančią gyvatę, tai yra, leviataną, tą besiraitančią gyvatę; ir jis nužudys slibiną, esantį jūroje.
2Tą dieną giedokite jam, raudono vyno vynuogynui.
3„Aš, VIEŠPATS, jį saugoju; kiekvieną akimirką jį laistau; kad jam kas nepakenktų, naktį ir dieną jį saugau.
4Nėra manyje įtūžio; kas nukreiptų prieš mane erškėčius ir usnis mūšyje? Aš praeičiau pro juos, aš juos kartu sudeginčiau.
5Arba tegul jis nusitveria mano stiprybę, kad darytų taiką su manimi; ir jis darys taiką su manimi“.
6Jis padarys, kad atėjusieji iš Jokūbo įleis šaknis; Izraelis žydės ir pumpuruos, ir pasaulio paviršių pripildys vaisių.
7Ar jis jį mušė, kaip jis mušė jo mušėjus? Ar jis nužudytas pagal žudynes tų, kurie yra jo nužudyti?
8Kai jis išsprogsta, tu bylinėsiesi su juo saikingai; jis sulaiko savo žvarbų vėją rytų vėjo dieną.
9Taigi tuo bus nuvalyta Jokūbo neteisybė; ir šis yra visas vaisius jo nuodėmei pašalinti: kai jis padarys visus aukuro akmenis kaip sutrupintus kalkakmenius, giraitės ir atvaizdai nebestovės.
10Tačiau sutvirtintas miestas bus tuščias, apleista buveinė, ir paliktas kaip dykuma; ten ganysis veršis, ten jis atsiguls ir nuės jo šakas.
11Kai jo šakos nudžius, jos bus nulaužtos; ateis moterys ir jas uždegs; nes tai tauta, neturinti supratimo; todėl jų nepasigailės tas, kuris juos padarė, ir neparodys jiems palankumo tas, kuris juos suformavo.
12Ir tą dieną atsitiks, kad VIEŠPATS kuls nuo upės vagos iki Egipto upelio, ir jūs būsite surinkti vienas po kito, o Izraelio vaikai.
13Ir tą dieną įvyks, kad bus pučiama didžiu trimitu, ir ateis bepražūstantys Asirijos šalyje ir atstumtieji Egipto šalyje, ir šlovins VIEŠPATĮ šventajame kalne Jeruzalėje.