1Štai VIEŠPATS daro žemę tuščią ir daro ją dyką, ir apverčia ją aukštyn kojomis, ir išsklaido jos gyventojus.
2Ir tai bus kaip tautai, taip ir kunigui; kaip tarnui, taip ir jo šeimininkui; kaip tarnaitei, taip ir jos šeimininkei; kaip pirkėjui, taip ir pardavėjui; kaip skolintojui, taip ir skolininkui; kaip imančiam palūkanas, taip ir tam, kuris jam duoda palūkanas.
3Šalis bus visiškai ištuštinta ir visiškai apiplėšta, nes VIEŠPATS kalbėjo šitą žodį.
4Žemė gedi ir nyksta, pasaulis silpsta ir nyksta, žemės išdidieji silpsta.
5Taip pat žemė suteršta po savo gyventojais; nes jie nusižengė įstatymams, pakeitė įsaką, sulaužė amžinąją sandorą.
6Todėl prakeikimas rijo žemę, ir joje gyvenantys yra nusiaubti; todėl žemės gyventojai sudeginti ir žmonių mažai beliko.
7Jaunas vynas gedi, vynmedis nyksta, dūsauja visi linksmaširdžiai.
8Būgnelių linksmumas liaujasi, džiūgaujančių triukšmas baigiasi, arfos džiaugsmas liaujasi.
9Nebegers vyno giedodami; stiprus gėrimas bus kartus jį geriantiems.
10Sugriautas sumaišties miestas; visi namai užrakinti, kad niekas neįeitų.
11Verkia dėl vyno gatvėse; visas džiaugsmas aptemo, šalies linksmybė dingo.
12Mieste telikęs suniokojimas, ir vartai ištikti sunaikinimo.
13Taip bus šalies viduryje tarp tautų, kaip kad purto alyvmedį, ir kaip vynuogių parankos, kai vynuogių rinkimas pasibaigęs.
14Jie pakels savo balsą, giedos dėl VIEŠPATIES didybės, jie garsiai šūkaus nuo jūros.
15Todėl šlovinkite VIEŠPATĮ ugnyse, tai yra, VIEŠPATIES, Izraelio Dievo, vardą jūros salose.
16Nuo tolimiausio žemės krašto girdėjome giesmes, būtent šlovę teisiajam. Bet aš tariau: „Mano liesumas, mano liesumas, vargas man! Klastingieji elgėsi klastingai; taip, klastingieji elgėsi labai klastingai“.
17Išgąstis, duobė ir žabangos yra ant tavęs, o žemės gyventojau.
18Ir įvyks – kas bėgs nuo išgąstingo triukšmo, įkris į duobę; o kas išlips iš duobės, pateks į žabangas; nes atsivėrę langai aukštybėje, ir žemės pamatai dreba.
19Žemė visiškai sudaužyta, žemė visiškai suskaidyta, žemė stipriai judinama.
20Žemė svirduliuos ten ir atgal kaip girtas ir bus kilnojama kaip lūšna; ją apsunkins jos nusižengimas; ir ji grius ir nebeatsikels.
21Ir tą dieną įvyks, kad VIEŠPATS nubaus kariuomenę aukštųjų, esančių aukštybėje, ir žemės karalius žemėje.
22Ir jie bus surinkti, kaip kaliniai yra surenkami į duobę, ir bus užrakinti kalėjime, ir po daugelio dienų jie bus aplankyti.
23Tada mėnulis bus sugėdintas ir saulė susigės, kai kariuomenių VIEŠPATS karaliaus Siono kalne, Jeruzalėje, ir savo senųjų akivaizdoje šlovingai.