1Tyro našta. Kaukite, jūs, Taršišo laivai; nes jis taip suniokotas, kad nėra nei namo, nei įėjimo; iš Kitimo šalies jiems tai pranešta.
2Nutilkite, gyventojai salos, kurią pripildė Sidono pirkliai, plaukiojantys po jūrą.
3Sihoro sėklos, upės derlius, yra jos pajamos per plačius vandenis; ir ji yra tautų prekyvietė.
4Susigėsk, o Sidone; nes jūra, būtent jūros stiprybė, kalbėjo, sakydama: „Aš neturėjau gimdymo skausmų, negimdžiau vaikų, nemaitinau jaunikaičių ir neišauginau mergelių“.
5Kaip dėl žinios apie Egiptą, taip jiems labai skaudės dėl žinios apie Tyrą.
6Pereikite į Taršišą; kaukite, jūs, salos gyventojai.
7Ar šitas yra jūsų linksmasis miestas, kurio senumas yra nuo senų dienų? Jo paties kojos nuneš jį tolyn laikinai apsigyventi.
8Kas tai sumanė prieš Tyrą, vainikuojantį miestą, kurio pirkliai – kunigaikščiai, kurio prekiautojai – žemės garbingieji?
9Kariuomenių VIEŠPATS tai nutarė, kad suteptų visos šlovės išdidumą, kad paniekintų visus žemės garbinguosius.
10Pereik savo šalį kaip upė, o Taršišo dukra; nebėra stiprybės.
11Jis ištiesė savo ranką virš jūros, jis supurtė karalystes; VIEŠPATS davė įsakymą prieš pirklių miestą, kad sunaikintų jo tvirtoves.
12Ir jis tarė: „Tu daugiau nebesilinksminsi, o engiama mergele, Sidono dukra; kelkis, pereik į Kitimus; ten irgi neturėsi poilsio“.
13Štai chaldėjų šalis; šios tautos nebuvo, kol asiras jos neįkūrė gyvenantiems dykumoje; jie pastatė jos bokštus, pastatė jos rūmus; o jis ją pavertė griuvėsiais.
14Kaukite, Taršišo laivai, nes jūsų stiprybė nusiaubta.
15Ir tą dieną atsitiks, kad Tyras bus pamirštas septyniasdešimt metų, pagal vieno karaliaus dienas; pasibaigus septyniasdešimčiai metų, Tyras giedos kaip paleistuvė.
16Pasiimk arfą, vaikščiok po miestą, tu, pamiršta paleistuve; melodingai grok, daug giesmių giedok, kad tave atsimintų.
17Ir septyniasdešimčiai metų pasibaigus įvyks, kad VIEŠPATS aplankys Tyrą, ir jis sugrįš prie savo samdos ir paleistuvaus su visomis pasaulio karalystėmis ant žemės paviršiaus.
18Ir jo prekiavimas ir jo samda bus šventumas VIEŠPAČIUI; tai nebus nei kaupiama, nei taupoma; nes jo prekės bus tiems, kurie gyvena VIEŠPATIES akivaizdoje, kad pakankamai valgytų ir turėtų patvarius drabužius.